Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, ragindamas balsuoti už naująjį įstatymą, akcentavo, kad viena reformos pasekmių – didesnis finansavimas vienai studijų vietai, taip pat daugiau nemokamai studijuojančių žmonių. „Vietoj gąsdinimo matykime pozityvius dalykus“, – teigė G.Steponavičius.
Tačiau ne visi valdančiųjų partijų nariai palaikė įstatymą – konservatorė Vida Marija Čigrijienė ragino balsuoti prieš, motyvuodama tuo, kad įstatyme yra dvi su Konstitucija besikertančios spragos. „Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą gerai studijuojantiems, o ne gerai baigusiems mokyklas. Kita spraga – naujoji valdymo tvarka, kuria bus atimama universtitetų autonomija. Aukštasis mokslas bus turčių privilegija, kuriai įtaką darys ministras. Tai bankų parėmimų reforma, kuri yra socialiai neteisinga Lietuvai“, – teigė konservatorė.
Rotacija – po dvejų metų
Papunkčiui tvirtinant naująjį įstatymą, viena iš priimtų pataisų numato, kad bus įvesta rotacija tarp studentų, studijuojančių savo lėšomis, ir tarp valstybės finansuojamose vietose studijuojančių asmenų. Iš valstybės finansuojamos studijų vietos pašalinus asmenį ar jam nutraukus studijas, jo vietą užimtų už savo pinigus besimokantis studentas.
Iki šiol rotacijos tarp savomis bei valstybės lėšomis studijuojančiųjų nebuvo – vietomis keitėsi tik iš dalies ar visiškai valstybės finansuojamų vietų studentai.
Pasak pataisą palaikiusio „darbiečio“ Vydo Gedvilo, tokia pataisa leistų nenusižengti Konstitucijai, kuri garantuoja nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems studentams.
Galės susigrąžinti studijoms išleistas lėšas
Įstatyme numatoma, kad studentų krepšeliai, t. y. valstybės finansuojamos studijų vietos, bus skirstomos pagal studijų sritis ar krypčių grupes, o ne pagal atskiras studijų kryptis, kurių yra 63, kaip buvo iki šiol. Nors naujojo įstatymo oponentai stengėsi, kad būtų sugrąžintas finansavimas atskiroms studijų kryptims, motyvuodami tuo, jog priešingu atveju dar tarpukario Lietuvoje įkurti universitetai bus pasmerkti išnykti, o veterinarijos specialistus teks ruošti užsienyje.
Po ilgų svarstymų įstatyme numatyta, kad studento krepšelis bus skiriamas dvejiems metams – paskui pagal studijavimo rezultatus nemokamos studijų vietos bus perskirstamos ir į jas galės pretenduoti iki šiol savomis lėšomis studijavęs asmuo.
Savomis lėšomis studijavę studentai turės galimybę susigrąžinti pinigus, jei jie pateks tarp 10 proc. geriausiai savomis lėšomis besimokiusiųjų.
Studijų kainos – beveik iki 19 tūkst. Lt
Studijų kainos ateinančiais metais priklausomai nuo srities svyruos nuo 3361 iki 18 854 Lt. Pigiausiai kainuos dieninės socialinių mokslų (teisės, verslo administravimo ir vadybos, ekonomikos) bakalauro studijos kolegijose, o brangiausiai – pilotų ruošimas bei muzikos studijos universitetuose.
Valstybė ateinančiais metais finansuos 11 tūkst. universitetų ir 10 tūkst. kolegijų pirmakursių. Universitetuose daugiausia bus finansuojama socialinių studijų studentų, o mažiausiai – meno kryptį pasirinkusių studentų.
Išlieka ir socialinės bei skatinamosios stipendijos, o jų dydį nustatys konkrečios aukštosios mokyklos, derindamos su studentų atstovybe. Įstatymu stipendijų dydis nereglamentuojamas, tačiau ministras G.Steponavičius žada, kad jos bus žymiai didesnės nei dabar.
Socialdemokratai siūlė atidėti reformą
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė, kad įstatymas įsigaliotų ne nuo ateinančių mokslo metų, o nuo 2010 m. sausio 1 dienos – esą taip nuo staigių permainų būtų apsaugoti dabartiniai abiturientai. Tam paprieštaravo G.Steponavičius – esą priėmimo taisyklės jau paskelbtos kovo mėnesį, o įstatymas yra tik reformos startas. Parlamentarai socialdemokratų pataisai nepritarė.
Priėmus įstatatymą, socialdemokratai su kitomis opozicinėmis frakcijomis žada kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo neatitikimo Konstitucijos nuostatoms.
Aukštojo mokslo reforma labiausiai nepatenkinti vadinamieji silpnesni universitetai – Vilniaus pedagoginis, Klaipėdos, Šiaulių. Bijomasi, kad studentai nesirinks šių universtitetų ir jie negaudami finansavimo bus automatiškai priversti išnykti.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, rinkos sąlygų įvedimas aukštojo mokslo sektoriuje bus geras pretekstas universitetams tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų, t. y. studijų, kokybę. Esant konkurencijos sąlygoms dalis aukštųjų mokyklų turės sujungti jėgas, kad būtų pasiekta aukštojo mokslo koncentracija.
