Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujų mokslo metų užduotis tėvams – kalbėtis su vaikais apie patyčias mokykloje

Patyčios
123rf.com nuotr. / Patyčios
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po vasaros atostogų su naujomis patirtimis į mokyklas grįžę mokiniai, kaip rodo skambučiai ir laiškai į „Vaikų liniją“, prisimena senas arba išgyvena naujas patyčias. Tuo tarpu tėvai, rūpindamiesi vaikų kuprinių turiniu, ne visada skiria pakankamai dėmesio vaikų emocinei savijautai mokykloje – tai lieka daugiau mokytojų atsakomybė. Siekiant laiku sustabdyti patyčias, vien mokytojų reagavimo neužtenka – ne mažiau svarbus yra aktyvus tėvų dalyvavimas visus mokslo metus.

„Vaikų linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ neatlygintinai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų už patyčių situacijų sprendimą mokyklose labiausiai atsakingus laiko mokyklos darbuotojus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad, kuriant vaikams saugią aplinką be patyčių mokyklose, svarbus visos mokyklos bendruomenės – tiek mokytojų, tiek mokinių, tiek ir tėvų – įsitraukimas.

„Mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų vaidmuo neabejotinai yra labai svarbus, efektyviai sprendžiant patyčias tarp vaikų. Vis dėlto be tėvų pagalbos ir palaikymo, mokytojai neretai jaučiasi bejėgiai efektyviai padėti vaikams, – teigia „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Pačios efektyviausios smurto prevencijos programos yra tos, kuriose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė – mokytojai, tėvai, vaikai, mokyklos administracija, pagalbinis mokyklos personalas. Tuomet vaikams tampa aišku, kur kreiptis pagalbos, patiriant patyčias, nes į patyčias bus sureaguota rimtai.“ 

Mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų vaidmuo neabejotinai yra labai svarbus, efektyviai sprendžiant patyčias tarp vaikų. Vis dėlto be tėvų pagalbos ir palaikymo, mokytojai neretai jaučiasi bejėgiai efektyviai padėti vaikams, – teigia Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Patyčias ir užgauliojimus patiriančiam vaikui 81 proc. visuomenės apklausos dalyvių patartų papasakoti apie tai suaugusiems (tėvams, mokytojams), tikintis, kad jie turėtų jam pagelbėti. Tačiau vaikai neretai yra įsitikinę, kad suaugusieji negali padėti išspręsti patyčių situacijų ir pasipasakojimas jiems gali tik pabloginti situaciją. Pasidalinti patiriamais sunkumais neskatina ir visuomenėje vis dar gajus mitas, kad prisipažinus apie patiriamas patyčias tampama skundiku.

Kas penktas „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos dalyvis pripažino, kad vaikams nederėtų skųstis apie patyčias, nes skundikų niekas nemėgsta. Šią nuostatą būtina keisti – vaikams labai svarbu parodyti, kad kreipimasis pagalbos yra svarbus gyvenimiškas įgūdis, padedantis išspręsti tuos sunkumus, su kuriais vienam sunku susidoroti. Papasakoję apie patyčias, jie gali padėti ir sau, ir kitiems vaikams.

„Per metus „Vaikų linijos“ konsultantai sulaukia apie 2 500 skambučių, kurių metu vaikai pasakoja apie patiriamas ar stebimas patyčias. Tai vienas dažniausių sunkumų, skatinančių vaikus kreiptis pagalbos, – pastebi „Vaikų linijos“ psichologė. – Vaikai neretai skambina ne tik ieškodami supratimo, bet ir tikėdamiesi labai konkrečių pasiūlymų, kaip galėtų keisti situaciją. Būtent šiuo klausimu gali būti itin svarbus tėvų ir kitų artimų vaiko aplinkos suaugusiųjų dalyvavimas. Šalia esantys suaugusieji tinkamiausiai gali įvertinti vaiko aplinką ir patyčių situacijos dalyvius, padėti vaikui ieškoti būdų, kaip reaguoti į patyčias, kartu su juo diskutuodami, ką gali keisti pats vaikas, o kada jau yra būtinas suaugusiųjų įsikišimas.“ 

Vaikai neretai skambina ne tik ieškodami supratimo, bet ir tikėdamiesi labai konkrečių pasiūlymų, kaip galėtų keisti situaciją. Būtent šiuo klausimu gali būti itin svarbus tėvų ir kitų artimų vaiko aplinkos suaugusiųjų dalyvavimas, – sakė psichologė.

36 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad patyčias galima sustabdyti „duodant atgal“. Toks patyčių sprendimo variantas yra vienas iš patarimų, kuriuos vaikams tenka išgirsti ir iš tėvų. Nors tėvai neretai patys jaučiasi bejėgiai dėl vaiko patiriamų patyčių, visgi jiems svarbu suprasti, kad patyčioms būdingas nelygiavertis jėgų santykis: paprastai patyčias surengia keletas skriaudėjų, besityčiojantys vaikai būna fiziškai ar emociškai stipresni. Dėl to vaikams apsiginti tampa sunku – be išorinės pagalbos, neagresyviais būdais gali būti sudėtinga sustabdyti patyčias.

Norėdami padėti vaikui, tėvai pirmiausia turėtų jį išklausyti ir kartu išsiaiškinti patyčių situaciją. Visus tolesnius reagavimo būdus ir veiksmus būtina derinti ir aptarti su vaiku, kartu siekiant pakeisti atmosferą klasėje ir santykius su bendraamžiais. Labai svarbu apie vykstančias patyčias kalbėtis su mokytojais, mokyklos administracija – visų pusių indėlis, sprendžiant patyčių situacijas, yra labai svarbus. Patyčios nesiliauja greitai ir vieno žmogaus jėgų neužtenka joms sustabdyti, tačiau jei vaikas jaučia tėvų palaikymą, jis jaučiasi saugesnis ir patiria mažesnius neigiamus patyčių padarinius.

Vaikams ir paaugliams išgyventi sunkumus padeda ir „Vaikų linija“, rugsėjį renkanti naujas savanorių grupes.

Komentarai
Temos Patyčios
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min