Tada jis turėjo žvejybos verslo įmonę, buvo neseniai vedęs dvigubai jaunesnę moterį, įsigijęs trobą netoli Kuršių marių, augino du vaikus ir į ateitį žvelgė optimistiškai. Neįgalumas jaustis visaverčiu žmogumi, atsakingu už savo ir vaikų likimą, jam netrukdė.
Atvirai apie traukinio nupjautas kojas tada kalbėjo neverkšlendamas: „Pats kaltas, užmigau girtas ant bėgių, bet žūti jaunystėje, matyt, lemta nebuvo.“
Pernai Jonas pamėgino užsidirbti iš suvenyrinių statulėlių gamybos. Ėmė liedinti iš gipso, ir patiko.
Ventės rage ant savo odinės sėdynės su ratukais jis sėdi blaivus. Šalia ant padėklo išsidėliojęs savo rankų darbo suvenyrus – miniatiūrinių statulėlių, kurias lieja iš gipso ir nudažo molio spalva, kolekciją.
„Prašom, gal suvenyrų?“ – siūlo praeiviams formose štampuotų statulėlių. Už vieną prašo penkių litų. Per dieną ne po kelias giriasi parduodąs. „Patinka ši prekyba, uždarbis leidžia su sūnumi Šarūnu išgyventi. Bet baudų mokėti nėra iš ko“, – atsiveria žmogus.
Skundžiasi gautomis baudomis
Būtent dėl susikaupusių baudų Jonas A. prieš keletą metų buvo priverstas trauktis iš žūklės verslo. Pardavė įmonę, nes inspektoriai pažeidimų protokolais užspaudė: „Skyrė baudas dėl neva neįforminto laimikio, ir 600 Lt dydžio žalą apskaičiavo. Ne man išsimokėti tokias sumas.“
O dar baudos už eismo įvykius, dėl kurių buvo kaltas. Daug jų buvo, paskutinioji – kai apvirtusioje mašinoje vos nepaskendo griovyje. „Gerai, kad leis laikyti egzaminą iš naujo, pabandysiu“, – viliasi.
Pernai Jonas pamėgino užsidirbti iš statulėlių gamybos. Ėmė liedinti iš gipso, ir patiko. Ventės rage, kurį per metus aplanko apie 100 tūkst. turistų, sėdo su savo kūrybos vaisiais prie pagrindinio tako ir nustebo, kaip mielai žmonės atsiliepia į jo siūlymą išsirinkti ką nors atminčiai.
Bet dabar skaudžiausia, kad tokį žmogų, kaip aš, baudomis ir teismais vėl baugina. Ir labai neteisingai.
Kai saulė artėja prie laidos, Jono A. darbo diena baigiasi. Sūnus Šarūnas atvyksta automobiliu ir iki namų, kurie yra už poros kilometrų, parveža. Taip kasdien.
„Dabar su juo tegyvenu, nes su žmona išsiskyrėme, ji jau turi kitą žmogų,“ – sako Jonas. Sūnus mokosi statybų amato, ateity galės pats išsilaikyti. Bet dabar skaudžiausia, kad tokį žmogų, kaip aš, baudomis ir teismais vėl baugina. Ir labai neteisingai,“ – su nuoskauda pasakoja neįgalus pakelės prekeivis.
Neseniai gavo pranešimą, jog už atliekų tvarkymą yra įsiskolinęs beveik 500 litų.
Tiesa, Šilutės rajono apylinkės teismas panašioje situacijoje atsidūrusiam žmogui iš Gedikų kaimo yra padėjęs apsiginti. Teisėjas V.Jurjonas vasario mėnesį atmetė bendrovės, kuri atstovavo UAB „Ecoservice“ interesams, 700 Lt pretenziją, o ieškovei priteisė 415 Lt – už atsakovo gautas teisinės pagalbos ir pašto paslaugas. Kad iš kaimiečio sodybos atliekos buvo vežtos, įrodymų teismas negavo.
