Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 03 19

Nė viena Seimo frakcija neprieštarauja šauktiniams, bet nesutaria, ką šaukti į kariuomenę

Ketvirtadienį Seimas pradės svarstyti šauktinių kriuomenės grąžinimo klausimą. Seime nėra nė vienos frakcijos, kuri prieštarautų šiai idėjai, tačiau parlamentarai jau rengia siūlymus, kaip reikėtų tobulinti šaukimo tvarką. Jie patys įvairiausi: nuo kalinių ir bedarbių šaukimo, iki įpareigojimo per kelerius metus suformuoti stiprią, motyvuotą profesionalų kariuomenę.
Kariai Rukloje
Kariai Rukloje / Alfredo Pliadžio nuotr.

Pagal numatomą tvarką, į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas yra patikinęs, kad neketinama siųsti šauktinių į tarptautines operacijas užsienyje.

Pasak generolo, jei Seimas pritars privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimui šalyje, šauktiniai būtų rengiami pagal specialią karinio rengimo programą kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir atlikę šią tarnybą perkelti į kariuomenės parengtąjį rezervą.

„Darbiečiai“ priešintis neketina

Daugiausia spėlionių buvo dėl Seimo Darbo partijos pozicijos. Šios partijos Seimo frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys 15min.lt pripažino, kad nuomonių šiuo klausimu yra visokių.

Kad nereikia ginti Lietuvos, niekas nesako. Bet yra nuomonių, kad reikėtų pasižiūrėti šaukimo sąlygas, kad nebūtų atvejų, kad privilegijuotieji nešaukiami.

„To, kad nereikia ginti Lietuvos, niekas nesako. Bet yra nuomonių, kad reikėtų pasižiūrėti šaukimo sąlygas, kad nebūtų atvejų, jog privilegijuotieji nešaukiami, be to, ketiname siūlyti Vyriausybei įsipareigoti atlikti tam tikrus dalykus“, – sakė jis.

Trečiadienį vykusiame Darbo partijos frakcijos posėdyje, po susitikimo su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, buvo nutarta pritarti šauktinių kariuomenės įvedimui Lietuvoje. Darbiečiai taip pat siūlys Seimui priimti protokolinį nutarimą, įpareigojantį Vyriausybę iki gegužės 1 dienos paruošti įstatymų paketą, kuriuo būtų reglamentuotos visos su šauktinių kariuomenės įvedimu susijusios aplinkybės.

Socialdemokratai neturi jokių abejonių

Socialdemokratai trečiadienį paskelbė, kad vieningai palaikys įstatymą dėl šauktinių grąžinimo.

„Manau, kad Socialdemokratų frakcija palaikys vieningai“, – „Žinių radijui“ sakė partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jis teigė, jog pagal susitarimą frakcijos narių balsavimas yra privalomas. G.Kirkilo nuomone, šauktinių atranka loterijos principu yra pakankamai teisingas sprendimas.

Anot G.Kirkilo, visuotiniam šaukimui Lietuva nėra pasirengusi, tačiau tai nėra būtina.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gediminas Kirkilas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gediminas Kirkilas

P.Gražulis į kariuomenę varytų bedarbius

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija dar nėra tvirtai apsisprendusi dėl savo pozicijos, tačiau jos seniūnas Petras Gražulis 15min.lt sakė, kad dėl to, jog karių per mažai, niekas nesiginčija.

Taip pat ir tie, kurie sėdi kalėjimuose už smulkius nusižengimus, kad jie galėtų palakstyt, pabėgiot, ir kad juos kas paauklėtų dar.

P.Gražulis ketina Seimui teikti pataisą, pagal kurią pirmiausia į kariuomenę būtų šaukiami  bedarbiai.

„Taip pat ir tie, kurie sėdi kalėjimuose už smulkius nusižengimus, kad jie galėtų palakstyt, pabėgiot, ir kad juos kas paauklėtų dar. O jeigu trūktų, tada jau valstybės tarnautojai“, – pasakojo P.Gražulis.

Anot jo, reikėtų nustatyti skaičių, kiek asmenų pašaukti į kariuomenę konkrečiai iš kiekvienos iš šių grupių.

P.Gražulis mano, kad taip būtų galima nušauti du zuikius – ir kariuomenė padidėtų, ir bedarbių sumažėtų.

Liberalai nori geriau apmokamos profesionalios kariuomenės

Liberalų sąjūdžio frakcija projektą dėl šauktinių palaikys, tačiau, partijos pirmininko Eligijaus Masiulio teigimu, liberalai kels sąlygą, kad valdžia įsipareigotų vėliau suformuoti profesionalų kariuomenę ir pagal didėjantį finasavimą iki 2020 metų pakeltų profesionalių karių atlyginimus.

„Antras punktas, kad šauktinius reikia kviesti sukuriant tam tikrą motyvacinį paketą, pavyzdžiui – vairuotojo pažymėjimas, kompiuterinis raštingumas. Turi būti siekiama, kad tai būtų savanorišku pagrindu“, – 15min.lt sakė E.Masiulis.

Prioritetas turėtų būti tiems, kurie vis dar ieško savo gyvenimo kelio.

Jo teigimu, liberalai taip pat sieks, kad būtų pakeistas krašto apsaugos ministro įsakymas konkretinant šauktinių atrankos kriterijus, o ne paliekant tik atsitiktinį atrankos būdą.

„Pavyzdžiui, kad neatsitiktų taip, kad jaunas žmogus baigęs universitetą gauna darbą, jam 25 metai ir jis yra pakviečiamas, o kitas, nebaigęs mokyklos, jam – devyniolika, neranda sau gyvenimo kelio ir nepakviečiamas. Prioritetas turėtų būti tiems, kurie vis dar ieško savo gyvenimo kelio“, – įsitikinęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eligijus Masiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eligijus Masiulis

LLRA ir konservatoriai konsultuosis su kariuomene

Konservatoriai savo poziciją ketina išsakyti po ketvirtadienio rytą numatomo susitikimo su kariuomenės atstovais.

„Negirdėjau nė vieno frakcijos nario, pasisakančio prieš šauktinių grąžinimą. Todėl turiu pagrindo manyti, kad mes pritarsime Vyriausybės ir prezidentės pozicijai ir palaikysime tą projektą“, – 15min.lt sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Aš manau, kad šauktinių reikia, tačiau skiriasi požiūriai dėl šauktinių buvimo kariuomenėje laiko, aš pasisakau už trumpesnį.

Jis pabrėžė, kad teikiamas projektas numato tik šauktinių skaičių: „Pastaraisiais metais toje eilutėje būdavo įrašomas nulis. Dabar joje plnuojama įrašyti konkretų skaičių, kad šauktinių skaičius per metus sieks 3 – 3,5 tūkst.“

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija taip pat žada apsisręsti po susitikimo su kariuomenės atstovais.

Jos seniūnė Rita Tamašunienė 15min.lt teigė galinti kalbėti tik už save, o ne už kolegas: „Aš manau, kad šauktinių reikia, tačiau skiriasi požiūriai dėl šauktinių buvimo kariuomenėje laiko, aš pasisakau už trumpesnį.“

Pagal dabartinę tvarką, šauktiniai karinius mokymus turėtų eiti 9 mėnesius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rita Tamašunienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rita Tamašunienė

Didžioji dalis sąvanorių – tik sąrašuose

Prieš kurį laiką premjeras Algirdas Butkevičius buvo prakalbęs, esą šauktinių kariuomenės grąžinti jau nebereikės, nes Lietuva turi per 3 tūkst. savanorių.

Tačiau kariuomenės atstovai paneigė premjero žodžius. „Šiai dienai Lietuvos kariuomenė tokių duomenų neturi ir tokios informacijos patvirtinti negali“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys.

Kariuomenėje į savanorius žiūrima atsargiai, nes jų sąrašas visiškai neatspindi realybės.

Savanoriai apmokomi tik 20 dienų per metus.

Iš visų užsirašiusiųjų savanorių per metus atkrinta apie du trečdalius – niekas negali šių vyrų priversti ateiti į mokymus.

Anot kariuomenės atstovų, jų parengimas – labai prastas, savanoriai apmokomi tik 20 dienų per metus. Jei jie ateina bent į porą mokymų, lieka sąrašuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius