Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nedarbo pelkė sausinama vangiai

Kęstutis Glaveckas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Kęstutis Glaveckas
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valdančiojoje koalicijoje ir opozicijoje dirbantys politikai sutinka, kad didžiausia problema – kasdien didėjantis nedarbas. Tačiau padėties stabilizavimo priemonės dar tik svarstomos.

Darbo biržos duomenimis, praėjusią savaitę darbo ieškojo beveik trečdalis milijono gyventojų – 269 tūkst. žmonių, tačiau laisvų darbo vietų užregistruota mažiau nei 900. Per praėjusius metus bedarbių skaičius išaugo 183 procentais. Naujausiomis finansų ministerijos prognozėmis, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 16,7 procento. Neatmetama, kad skaičiai gali būti dar didesni.

Sutriko finansinė kraujotaka

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys įsitikinęs, kad nedarbo problemą turėtų spręsti ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), bet ir Ūkio ministerija. Jis mano, kad SADM turi nemažai programų, padedančių darbo netekusiems žmonėms persikvalifikuoti, skatinančių verslumą, subsidijuojančių darbdavius. „Tačiau šios priemonės negali smarkiai pakeisti padėties darbo rinkoje, turi atsigauti darbo vietas kuriantis ūkis“, – aiškino jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat nedramatizuoja susiklosčiusios padėties. Jo teigimu, kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse nedarbo problema dar aštresnė.

Gaivinti valstybės ūkį, R.Dagio teigimu, reikia pradėti nuo finansinės kraujotakos sistemos atkūrimo. Jo nuomone, paskolų gauti negalintis verslas apie naujas darbo vietas tikrai nemąstys. Tačiau parlamentaras jau mato nedarbo lygio stabilizavimosi požymių. „Pagal verslo tendencijas, verslininkų norą investuoti ir jų planus į padėtį žiūriu optimistiškai“, – tvirtino R.Dagys.

Lengvintų mokesčių naštą

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat nedramatizuoja susiklosčiusios padėties. Jo teigimu, kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse nedarbo problema dar aštresnė. Esą šiuo atžvilgiu mus gerokai lenkia Bendrijos senbuvė Ispanija. „Žmonės randa būdų pragyventi. Galbūt formaliai jie bus bedarbiai, tačiau kokio nors darbo ras“, – įsitikinęs K.Glaveckas.

Siekdama sumažinti nedarbą, valdžia, parlamentaro nuomone, turi netrukdyti verslui ir pakoreguoti kai kuriuos per didelius mokesčius. Tokios nuomonės laikosi ir Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Anot jo, ekonomikos skatinimo plane didžiausią dėmesį reikėtų skirti daugiausia darbo vietų sukuriančioms sritims, pavyzdžiui, statybų sektoriui, infrastruktūrai. A.Butkevičius įsitikinęs, kad reikėtų grįžti ir prie panaikintų mokestinių lengvatų.

Dėlioja vizijas

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija artimiausiu metu planuoja pristatyti visuomenei savo viziją, kaip turėtų būti mažinamas nedarbas. Frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas LŽ sakė, kad pasiūlymų gairės dar svarstomos. „Tačiau pagrindinė mūsų matoma problemos sprendimo priemonė – verslo skatinimas“, – sakė jis.

E.Tamašauskas nepatenkintas aštuonis mėnesius įgyvendinamu ekonomikos skatinimo planu. Esą geresnės sąlygos verslui iš esmės nesudarytos.

Seimo Darbo frakcijos seniūno Vytauto Gapšio nuomone, ekonomika atsigaus, kai mūsų krašto produkcija taps konkurencinga. „Kai mokestinė našta leis kokybišką produktą į rinką pateikti pigiau, tik tuomet galėsime kalbėti apie darbo vietų augimą“, – aiškino jis.

V.Gapšys piktinosi, kad valdantieji netobulina esą didelės naudos verslui neatnešusio ekonomikos skatinimo plano. Jo teigimu, Vyriausybės skirtų pinigų naujai gamybai kurti ar ūkiui plėsti dauguma verslininkų taip ir nesulaukė.

Mato teigiamų poslinkių

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos nuomone, realus nedarbo lygis krašte yra kiek mažesnis, nei skelbia statistika. Esą dalis žmonių, užsiregistravusių darbo biržoje, dirba fiktyviai.

J.Razma jau mato realių nedarbo mažinimo poslinkių. Jis džiaugėsi, kad veiklą pradėjo Verslumo skatinimo fondas, teikiantis paskolas mažoms įmonėms bei pradedantiems verslininkams. „Reikėtų aktyvinti ir viešųjų darbų mechanizmą, kad žmonės atrastų daugiau paskatų juose dalyvauti. Tai net galėtų būti siejama su bedarbio pašalpos gavimu“, – svarstė konservatorius.

J.Razma jau mato realių nedarbo mažinimo poslinkių. Jis džiaugėsi, kad veiklą pradėjo Verslumo skatinimo fondas, teikiantis paskolas mažoms įmonėms bei pradedantiems verslininkams.

Ypatingų priekaištų ekonomikos skatinimo planui J.Razma neturi. Esą jis įgyvendinamas sėkmingai: visi planuoti mechanizmai sukurti, verslui teikiamos Vyriausybės žadėtosios paskolos, skatinamas eksportas. „Šiek tiek nusivylimo kelia daugiabučių namų atnaujinimo programa. Reikia skubių korekcijų, kad ji „įsisuktų“, – pažymėjo parlamentaras.

Reikia gerinti verslo aplinką

Ekonomistė Jekaterina Rojaka pažymi, kad tokio staigaus nedarbo šuolio nebuvo tikėtasi. „Manėme, kad 250 tūkst. bedarbių bus tik šių metų vasarį“, – apgailestavo ji.

Spartaus nedarbo didėjimo, J.Rojakos nuomone, buvo galima išvengti tik verslininkams atrišus rankas: nespaudus jų mokesčiais ir iš kelio pašalinus įvairias biurokratines kliūtis. „Nusprendus, kad į valstybės biudžetą ir taip nebus surinkta pakankamai pinigų, galėjo būti priimtas sprendimas smulkųjį verslą beveik atleisti nuo mokesčių“, – pabrėžė ekonomistė. J.Rojakos teigimu, tik gerinant verslo aplinką bus galima suvaldyti augantį nedarbą.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min