Praėjusį, net keturias dienas trukusį savaitgalį pramogos šalies vandens telkiniuose pareikalavo net 10 žmonių gyvybių. Nors Kaune tragiškų nelaimių pavyko išvengti, gelbėtojams iš vandens teko traukti kelis plaukikus, o dar keli sunkius sužalojimus patyrė nardydami. Beje, prie daugelio šių įvykių prisidėjo nesaikingai vartotas alkoholis.
Tris Kaune veikiančius paplūdimius prižiūrinčios bendrovės „Lagna“ vadovas Pranas Urbelis pasakojo, kad šią vasarą Kauno marios bei Lampėdžio ežeras gausesnio būrio miestiečių pirmąkart buvo apgultas tik praėjusį savaitgalį. „Jei oras ir būna šiltas, tačiau saulę užstoja debesys, žmonės nevažiuoja į paplūdimius“, – paaiškino savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios bendrovės direktorius.
Pasak P.Urbelio, ilgojo savaitgalio metu jo vadovaujamoje įmonėje dirbantiems gelbėtojams teko kelis kartus parodyti savo sugebėjimus. Pasak pašnekovo, visi skendusieji buvo išgelbėti.
„Prieš porą dienų skendo labai girtas ir labai sunkus žmogus. Gelbėtojai jį vos ištraukė iš vandens. Jie sakė tokį didelį žmogų gelbėję pirmą kartą. Vyras svėrė apie 150 kg, jo ūgis siekė bent 2 m. Nors jis jau buvo prigėręs vandens, pavyko išgelbėti, – pasakojo P.Urbelis, pabrėžęs, jog daugelis skęstančiųjų paprastai būna įkaušę. – Su neblaiviais žmonėmis mums daug sunkiau. Blaivų žmogų gali perspėti, sustabdyti, o girti nieko neklauso, mėgsta nuplaukti toli nuo kranto.“
Anot P.Urbelio, pavojų poilsiautojams praėjusią savaitę kėlė ir stipriai svyravęs vandens lygis Kauno mariose. Dėl staigių Kauno hidroelektrinės darbo režimo pokyčių vienu metu vandens lygis buvo smarkiai nukritęs, o vėliau – stipriai pakilęs.
„Vanduo buvo pasiekęs net persirengimo kabinas. Šįkart vandens svyravimas siekė vieną metrą. Toks svyravimas, kuris pasitaiko itin retai, yra labai pavojingas“, – tvirtino bendrovės „Lagna“ vadovas.
Vieno paciento būklė itin sunki
Ilgojo savaitgalio metu darbo turėjo ne tik Kauno paplūdimiuose budintys gelbėtojai, bet ir įvairias traumas gydantys medikai. Per pastarąją savaitę į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) pateko keturi įvairius sužalojimus nardant į vandenį patyrę žmonės. Vienas 49 metų vyras atsipirko palyginus lengvu sužalojimu – skilęs slankstelis nešiojant specialų įtvarą turėtų sugyti per tris keturis mėnesius. Kur kas prasčiau nesėkmingas nėrimas į vandenį baigėsi kitam nelaimėliui – jis jau kelias dienas guli reanimacijoje.
„Pastaraisiais metais pirmieji pacientai, patyrę tokius sužalojimus, pas mus pakliūdavo jau gegužę. Šių metų birželį jau buvau pradėjęs galvoti, kad žmonės protingėja. Juo labiau kad ir avarijose sužalojamų ar žūvančių žmonių turime daug mažiau. Vidutiniškai kasmet pas mus patenka po 18 nardant susižalojančių žmonių. Vadinasi, šįmet dar liko 14“, – nelinksmai šyptelėjo KMUK Neurochirurgijos klinikos Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovas Bronius Špakauskas.
Maždaug pusė lieka neįgaliaisiais
Medikas atskleidė, jog iš keturių per pastarąją savaitę nesėkmingai į vandenį nėrusių žmonių trys buvo apsvaigę nuo alkoholio. Be to, B.Špakauskas pabrėžė, jog iš 10 įvairiuose šalies telkiniuose prigėrusių nelaimėlių dalis greičiausiai patyrė stuburo traumas.
„Jeigu lūžta vienas iš trijų aukščiausiai esančių slankstelių, dažniausiai tokios traumos būna mirtinos, mat taip pažeidžiamos pailgosios smegenys ir kvėpavimo bei širdies veiklos centrai. Į dugną ar akmenį trenkdamasis naras susižaloja smegenis ir jam sustoja kvėpavimas“, – teigė medikas.
Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovas pasakojo, jog maždaug pusė nardant traumas patiriančių žmonių lieka su rankų ar kojų paralyžiumi, o beveik trečdalį paprastai ištinka mirtis. Praėjusiais metais KMUK medikams nepavyko išgelbėti 4–ių į jų rankas patekusių pacientų gyvybės.
„Nardymas į vandenį yra tam tikra sporto šaka. Mes juk neiname šokinėti parašiutu ar važinėti lenktyniniu motociklu tam nepasiruošę. Žmogus turi tam treniruotis baseinuose, ruoštis.
Tam reikia įgūdžių ir vieta turi būti tam tinkama. Tik tuomet galima drąsiai ir ramiai nardyti nebijant susižaloti“, – akcentavo B.Špakauskas.
Gelbėtojų patarimai
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes ji gali apvirsti.
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, o prieš tai juo apsišlakstykite.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112 arba 01. Tada verta apsidairyti, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir geba juos taikyti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.
