Vienas iš neteisėtai aptvertų teritorijų pavyzdžių – Gulbinų gatvės gale aptvertas miškas ir sklypas prie sodybos. Teismai tęsiasi daugiau nei metus ir kol kas nėra sprendimo, kuris šią tvorą arba įteisintų, arba nurodytų griauti. Anot Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Rekreacijos ir teritorijų priežiūros skyriaus vedėjo Laisvūno Budėno, čia gyvenantis Antanas Šapranauskas neteisėtai apsitvėrė tiek nuosavo miško plotą, tiek sklypą šalia namų, nors ši žemė valstybinė.
Tašką dės teismas
„Kadangi jam priklausanti žemė yra europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje, mes nebūtume prieštaravę šioms tvoroms, tačiau A.Šapranauskas jas pasistatė su niekuo nederinęs ir nesilaikydamas jokių reikalavimų. O šalia buvusio malūno, kurį jis vadina agroturizmo baze, A.Šapranauskas apsitvėrė valstybinės žemės plotą ir taip bandė susiformuoti namų valdą“, –pasakojo L.Budėnas.
Dabar dalis tvoros jau nugriauta, atsirado galimybė prieiti prie Riešės upelio, įeiti į patį mišką.
Privačius miškus visoje Lietuvoje galima apsitverti, tačiau šioms tvoroms galioja tam tikri reikalavimai. A.Šapranauskas juos „išgirdo“ tik prasidėjus teismo procesui. Vilnietis „15 min“ teigė jau nugriovęs visas tvoras, kurios buvo neteisėtos, o miško tvorai parengęs ir suderinęs projektą, tad jis nematąs priežasties, kodėl turėtų toliau su kuo nors teistis.
„Projektas patvirtintas dar pernai, tvoros nugriautos, bet gamtininkai nenori pripažinti projekto. Norėjau prie ežero įrengti poilsio zoną, pastatyti stalų, šiukšliadėžių, kad poilsiautojai galėtų tvarkingai leisti laiką, tačiau man neleidžiama, už tai net ir nubaudė. Kažkam trukdau ir mane nori iškraustyti iš šitų vietų. Tačiau aš neketinu niekur kraustytis“, – teigė A.Šapranauskas.
Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos atstovų teigimu, projektas yra tik parengtas, bet dar nepatvirtintas. Paskutinį žodį privalo tarti teismas, kuris ir nuspręs – palikti tvoras ar jas nugriauti. Vilniaus apskrities administracija patikslino bylos duomenis, kitas svarstymas numatytas rugsėjo pradžioje.
Norėtų atidaryti kavinę
Dalis A.Šapranausko kaimynų skundžiasi negalintys laisvai prieiti prie upelio ar pasivaikščioti miške. Kita dalis yra visiškai priešingos nuomonės, jų manymu, gerai, kad kažkas prižiūri teritoriją, sutvarkė kelią iki ežero, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Pats teritorijos šeimininkas mielai įrengtų ir kavinę, kurioje poilsiautojai galėtų pavalgyti, tačiau negauna leidimo lauke pastatyti stalų.
„Kadangi neleidžia statyti stalų, negalime atidaryti kavinės. Jeigu toks leidimas būtų, kavinė pradėtų veikti dar birželį. Buvome pastatę stalų, šiukšliadėžių, tai poilsiautojai daug kultūringiau elgėsi, nepalikdavo šiukšlių. Tačiau už tai buvau nubaustas“, – skundėsi A.Šapranauskas.
Viskam būtinas teisinis pagrindas
Anot L.Budėno, mada pasididinti namų valdą atėjo iš tų laikų, kai nebuvo sudėtinga tokius dalykus įteisinti, nusipirkti gabalą valstybinės žemės.
„Tačiau įstatymai sugriežtėjo, o regioniniuose parkuose, saugomose teritorijose apribojimų turime dar daugiau, daug teritorijų paskelbta ypač vertingomis, jose negrąžinama nuosavybė. Todėl ir namų valdą galima suformuoti tik tokią, kokia ji buvo kadaise ir yra įrašyta inventorinėse bylose. Vis dėlto žmonės neretai tikisi daugiau“, – sakė L.Budėnas.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovo teigimu, pastaruoju metu panašių atvejų mažėja, nes griežtai kontroliuojama, apie tai daug kalbama žiniasklaidoje. O ir teisminiai procesai sutramdo ne vieną.
„Su naujomis nelegaliomis statybomis susiduriame vis rečiau, tačiau nelegalių prieš 20–30 metų pastatytų statinių turime tūkstančius, jų galima rasti beveik kiekviename kieme. Nėra teisinio mechanizmo, kaip galėtume juos nugriauti, todėl laukiame, kada jie sunyks natūraliai. Vienas sodybas įsigyja turtingesni žmonės, kurie tuos sandėliukus, pašiūres griauna, o naujus statinius stato legaliai, kitur pastatai tiesiog supūva ir nugriūna“, – sakė L.Budėnas.
