Trečiadienį Vyriausybėje numatoma pasirašyti vadinamąjį Nacionalinį susitarimą su socialiniais partneriais.
Jame nurodoma, kaip artimiausiais metais valdžia kovos su netikėtai užklupusiu ekonomikos sunkmečiu.
Pagal pradinį susitarimo variantą numatoma 5–20 proc. mažinti visas socialines išmokas, apie 10 proc. mažinti politikų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, 10 proc. mažinti valstybės tarnautojų skaičių, stiprinti kovą su šešėline ekonomika, korupcija ir t. t.
Vyriausybės atstovai antradienį „15min“ negalėjo pateikti galutinio šiandien pasirašomo dokumento varianto, esą „jis iki pasirašymo dar gali keistis“, ir siūlė naudotis spalio 6 dienos pradine dokumento versija. Nepavyko gauti ir pradinių susitarimo gairių. Taigi kiek ir ko pavyko išsiderėti socialiniams partneriams, lieka neaišku.
Iš šono tai atrodo kaip viešųjų ryšių akcija. Tai suteiks imunitetą kritikai, Vyriausybė tam tikra prasme priimdama sprendimus nusiplauna rankas. Tačiau nuo piketų tai neapsaugos, – mano A.Krupavičius.Lyg viešieji ryšiai
Politologas Algis Krupavičius kritikuoja tokį valdžios bendravimą su visuomene. „Nacionalinis susitarimas vykdomas iš apačios į viršų. Sprendimai daromi nesitariant su pačia visuomene, jos neinformuojant – apie sprendimus pranešama tik „post factum“, kai viskas pasirašyta ir atlikta. Tai, sakyčiau, yra įprastas lietuviškos politikos atvejis“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Anot jo, Nacionalinis susitarimas buvo rengiamas ydingai, pakviesta tik dalis suinteresuotų organizacijų atstovų, o ir jie dėl siūlymų bei sprendimų diskutavo tik „viršūnėje“, palikdami nuošalyje narius.
„Tai rodo, kad net organizacijos, kurios turėtų atstovauti visuomenei, tai atlieka menkai. Dėl to jos neturi didelio svorio, autoriteto visuomenėje“, – sakė politologas ir pridūrė, jog šio susitarimo nacionaliniu nebūtų linkęs vadinti.
A.Krupavičiaus nuomone, Nacionalinis susitarimas duos naudos tik Vyriausybei. „Apskritai iš šono tai atrodo kaip viešųjų ryšių akcija. Tai suteiks imunitetą kritikai, Vyriausybė tam tikra prasme priimdama sprendimus nusiplauna rankas. Tačiau nuo piketų tai neapsaugos“, – mano jis.
Pavadinimas – nesvarbu
„DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, Nacionalinis susitarimas įneš stabilumo, aiškumo į sprendimų priėmimą, padės verslui planuoti sprendimus.
„Vien dėl mokesčių, kai yra aišku, galima planuoti verslą į priekį, tai taip pat suteikia patikimumo investuotojams. Man atrodo, kad informacijos apie planus buvo pakankamai, juos buvo galima rasti. Žinoma, pati Vyriausybė galbūt per mažai dėmesio skyrė jų aiškinimui, publikavimui. Viešųjų ryšių lygis galėtų būti aukštesnis“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Jo teigimu, susitarimo pavadinimas šiuo atveju nėra toks svarbus. „Matyt, neįmanoma apimti visko tokioje sudėtingoje situacijoje. Kiekviena grupė turi savo interesų. O pavadinimą kažkokį reikėjo sugalvoti. Svarbiausia, kad jis veiktų, įneštų ūkiui stabilumo, kad verslas taptų iniciatyvesnis“, – sakė analitikas.
Pakito 80 proc.
Nacionalinį susitarimą pasirašys keliolika socialinių partnerių: profsąjungų susivienijimų, verslo, darbdavių asociacijų ir kt.
Nepavyko susitarti dėl pensijų, mūsų pozicija buvo mažinti nebent didžiausias. Taip pat ketinama tęsti derybas dėl darbo vietų ir darbo užmokesčio vertinimo, – sakė A.Černiauskas.Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, vienijančios per 100 tūkst. narių, pirmininkas Artūras Černiauskas tikino, jog valdžia įsiklausė į jų reikalavimus.
„Dabartinis variantas nuo pirminių siūlymų skiriasi kokiais 80 proc. Kai kurie mūsų reikalavimai buvo kategoriški, į juos atsižvelgta. Pavyzdžiui, mes blokavome ketinimus didinti mokesčius, nesutikome, kad būtų mažinami darbo užmokesčio koeficientai biudžetininkams, o dėl darbo santykių pokyčių galės spręsti tik Trišalė taryba. Dar buvo siūloma ilginti darbo laiką, mes su tuo nesutikome“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Jis apgailestavo, jog dėl dalies punktų nepavyko susitarti, tačiau pabrėžė, jog derybos bus tęsiamos ir pasirašius dokumentą. „Nepavyko susitarti dėl pensijų, mūsų pozicija buvo mažinti nebent didžiausias. Taip pat ketinama tęsti derybas dėl darbo vietų ir darbo užmokesčio vertinimo“, – sakė pašnekovas.
„Darbiečiai“ teiks reikalavimų
Artėjant biudžeto tvirtinimui Seime, trapią daugumą turinti koalicija prašo Darbo partijos (DP) paramos. DP trečiadienį ketina parengti ir pateikti savo reikalavimus.
„Mūsų siūlymai koalicijai bus susiję su pelno skaičiavimu energetikos sektoriuje, monopolijų mažinimu, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimu, taip pat nedarbo mažinimu bei nacionalinio produkto vartojimo skatinimu“, – trumpai apibendrino DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Nacionalinio susitarimo su savo siūlymais DP nesieja.
„Jei kažkas kirsis, tai bus premjero uždavinys viską suderinti“, – teigė jis.
V.Gapšio nuomone, be partijų paramos Nacionalinis susitarimas, kaip dokumentas, netenka prasmės ir yra daugiau simbolinis valdžios bei profsąjungų derybų apibendrinimas. DP jo pasirašyti neketina.
