Jų pilna Klaipėda. Ant namo stogo priešais Danės upę įsikūręs bronzinis „Kaminkrėtys“, miestiečių paštą sutinkantys ir išlydintys „Senamiesčio pašto“ karveliai, Klaipėdos universitetą puošianti „Eglė žalčių karalienė“, rekonstruojamo Dramos teatro kūrybinę dvasią saugančios Komedijos ir Tragedijos mūzos – visa tai gimė K.Pūdymui pasitelkus lakią vaizduotę ir atkakliai dirbant, siekiant pažaboti granitą ir metalą.
Gegužės paskutiniosiomis dienomis pasaulį išvydo ir dar vienas skulptoriaus kūrinys – „Laukiančioji“. Vienos sveikatos klinikos kieme Tėvo dieną pastatyta skulptūra iš rausvo granito ir bronzos simbolizuoja besilaukiančią, šilumą ir viltį skleidžiančią moterį.
„Užsakovai lankėsi vienoje mano parodoje ir pamatė šios skulptūros eskizą. Jiems labai patiko, kadangi klinika padeda vaisingumo problemų turinčioms šeimoms. Gavau užduotį eskizą realizuoti. Visą žiemą po truputį dirbau. Tiesą pasakius, man net keista, kad užsakovai nepabijojo tokios modernios skulptūros“, – patenkintas kalbėjo menininkas.
Iki Joninių K.Pūdymas blaškysis tarp Klaipėdos ir Nidos. Pastarojoje, prie jau stovinčio Saulės laikrodžio, montuojamos trys skulptūros, simbolizuojančios senąsias lietuvių šventes: Žiemos saulėgrįžą ir du lygiadienius. Ketvirtoji, Vasaros saulėgrįžą arba Rasos šventę, įprasminanti skulptūra pastatyta anksčiau.
Dar vienas skulptoriaus pėdsakas liks įamžintas prie Klaipėdos siauruko – siaurojo geležinkelio rekonstruojamo pastato. Ten netrukus iškils iešmininko siluetas. K.Pūdymas savo kūrybos dalelę paliks ir Druskininkuose: prieš dvejus metus laimėjęs konkursą, skulptorius tik šiemet galėjo pradėti dar vienos skulptūros – dviejų Nimfų kūrimą.
„Plaukais susipynusios, beveik 3 metrų aukščio Nimfos įsikurs šalia gydyklų komplekso. Jomis tekės mineralinio vandens srovė“, – apie rudenį Druskininkuose iškilsiančią skulptūra kalbėjo autorius.
