„Padėtis šalyje labai sudėtinga, tačiau tikiuosi, kad ukrainiečiams užteks šalto proto ir ryžto, ginant savo valstybę bei įgyvendinant šalies reformas“, – kalbėjo B.Valionytė.
Ji pasidžiaugė, kad Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai ir šiandien yra Kryme. Tai esą labai svarbu ukrainiečiams, nes žadėta ES pagalba baigėsi išreikštu susirūpinimu dėl padėties Ukrainoje.
„Tiesa, yra konkretūs pažadai finansinei paramai, kuri ypač reikalinga. ES trypčioja vietoje todėl, kad visos didžiosios šalys pirmiausia gina savo interesus, o Prancūzija ir toliau ruošiasi parduoti karinius laivus Rusijai, kurių vienas net vadinasi Sevastopolis“ – stebėjosi signatarė.
Dar vakar atrodė, kad esame saugūs: Lietuva priklauso ES ir NATO, o karas, jei ir vyksta, tai kažkur toli, ne prie mūsų. Dabar visiems akivaizdu, kad Rusijos strateginis tikslas susigrąžinti buvusios imperijos ribas.
Esą nieko keista: Krymas toli nuo Paryžiaus: „Šalys nenori sugadinti santykių su Rusija ir nepažeisti savo ekonominio intereso. Tai žinodama Rusija Ukrainoje gali veikti laisvai. Rusijos veiksmų neužkardo Europos ir JAV susirūpinimas ar diplomatinės priemonės. Ar XXI amžiuje Europa gali pasipriešinti ryžtingai agresijai? Akivaizdu, kad ne. Per daug visų skirtingi interesai“ – apgailestavo B.Valionytė.
Jos nuomone, jei Rusijai pavyks suskaldyti Ukrainą ir pasaulis ramiai stebės, visiškai aišku, kad Rusijos ekspansijos kryptis bus nukreipta į Moldovą ir Baltijos šalis. Rūpestis didžiulis.
„Mes supratome, kokia šiandien trapi taika. Dar vakar atrodė, kad esame saugūs: Lietuva priklauso ES ir NATO, o karas, jei ir vyksta, tai kažkur toli, ne prie mūsų. Dabar visiems akivaizdu, kad Rusijos strateginis tikslas susigrąžinti buvusios imperijos ribas. Ar saugūs esame?“, – kalbėjo B.Valionytė.
Ji prisipažino, kad nei prezidentės, nei Krašto apsaugos ministro raminimai, jog galime miegoti ramiai, nes NATO yra mūsų saugumo garantas, jos neįtikina – tarptautinėse organizacijose sprendimai priiminėjami labai lėtai.
Dar neramiau žinant, kad nuo 2008 metų Lietuva privaloma tvarka neberengia piliečių ginti valstybės: apsiribota tik savanoriais ir profesionalia kariuomene.
„Tokia krašto gynybos doktrina kelia rimtų abejonių. Tikiu ekspertais, kurie teigia, kad mobilūs Lietuvos kariuomenės daliniai yra aukšto profesionalumo, bet iš istorijos žinau, kad šalis apsigina tik tada, kai ją gina visi šalies piliečiai, kai jie tam parengti, kai jie žino, kaip tai daryti. Liberalizmo šioje srityje negali būti. Esu įsitikinusi, kad šalies gynybą reikia grįsti mišrios gynybos sistema – piliečių pareiga ginti tėvynę ir savanoriškumo principu. Suprantu, kad tam reikia finansinių ir logistinių išteklių. Tačiau seniai žinomos posakis: kas nefinansuoja savo kariuomenės, tas finansuoja svetimą“, – atkreipė dėmesį B.Valionytė.
Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, nepasitikėjimas valdžia šiandien Lietuvoje yra toks didelis, kad tai tampa jau ir papildoma įtampa demokratijai.
Ji tvirtino, kad šalies saugumui įtakos turi ir Lietuvos valdžios elgesys su savo piliečiais.
„Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, nepasitikėjimas valdžia šiandien Lietuvoje yra toks didelis, kad tai tampa jau ir papildoma įtampa demokratijai. Šį klausimą jau būtų galima ir privalome svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Bet ji, pasirodo, dėl politinių ambicijų negali susirinkti. Po 24 valstybės nepriklausomybės metų valstybės politikai taip ir nesuvokė valstybės etiketo sampratos“, – pareiškė signatarė.
Ji apgailestavo, kad 24-ais valstybės nepriklausomybės atkūrimo metais tenka konstatuoti, jog šalies nepriklausomybė vis dar labai trapi. Jos trapumas slypi ne išorėje – šalies vidiniai prieštaravimai yra pasiekę pavojingą ribą.
„Mes visi kartu privalome rasti optimaliausią jų sprendimą – be jokių ambicijų ir partinių įsižeidimų. Tam siūlau sukurti tautos smegenų centrą, kuris formuotų Lietuvos valstybės vystymosi raidą ir lietuvių tautos išlikimą ateityje“ – kalbėjo B.Valionytė.
