„Tyrimų duomenimis, pernai per visus metus turistų srautas Neringoje buvo apie 400 tūkstančių. Čia žmonės randa, ko jie tikisi aplinkos ir veiklos požiūriu. Neringa yra nuostabus gamtos kampelis“, – gražiais žodžiais šį kraštą apibūdino A.Vinkus.
Anot jo, į Neringą važiuoja nuolatiniai turistai, kurie ieško tylos, ramybės, erdvės ir kartu mankštinimosi gamtoje. „Turistinių ir kurortinių paslaugų šiam kontingentui netrūksta“, – pridūrė Neringos meras.
Nors kai kurie lietuviai linkę kritikuoti šalies kurortus, tačiau per didžiąsias šventes čia suguža daugybė žmonių iš įvairių miestų, taip pat užsienio šalių. Vien per penktadienį ir šeštadienį, kai vyko vasaros sezono atidarymo šventė, bendrovės „Smiltynės perkėlos“ duomenimis, iš Klaipėdos į kitą marių krantą persikėlė apie 10 tūkst. žmonių bei pusketvirto tūkstančio automobilių. Šiemet tai buvo didžiausi keleivių ir mašinų perkėlimo srautai, tačiau, prognozuojama, kad vėliau skaičiai dar labiau augs.
Brangu, bet ne tai svarbu
Pagal atliktus tyrimus, 18 proc. apklaustųjų lankosi Neringoje kelis kartus per metus, beveik 48 proc. – kasmet, 19 proc. – kas kelinti metai, 14 proc. lankosi pirmą kartą.
Anot Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotojos Neringos Gecevičiūtės, kurortas kasmet sulaukia vis daugiau turistų iš Vakarų Europos, Skandinavijos šalių, Rusijos.
„Mūsų krašto turistams kainos nėra esminis dalykas, – apie nepigų apgyvendinimą ir maitinimą kurorte kalbėjo N.Gecevičiūtė. – Kainos yra diferencijuojamos, vasaros sezono metu, per renginius pakyla. Pavyzdžiui, vasarą pigiausiai butuką trims žmonėms parai galima išsinuomoti už 100 Lt. Didesnės kainos yra viešbučiuose, tarkime, kambarys dviem žmonėms parai gali kainuoti 250 litų.“
Sanatorija po atviru dangumi
Į Neringą atvykstantys poilsiautojai nori ramumos, gaivaus oro, gražių vaizdų. Būtent gamtą ir jos teikiamus privalumus šiemet akcentuoja neringiškiai.
„Neringoje galima puikiai naudotis klimato terapija, ypač jūrinio klimato teikiamais privalumais. Vis dažniau kalbame, kad pas mus yra visos galimybės pasamoterapijai – gydymui smėliu, thalasoterapijai – jūros terapijai, aeroterapijai – gydymui ir grūdinimui oru, helioterapijai – gydymui saule. Šios terapijos Kuršių nerijoje galimos be jokios specialios infrastruktūros, pas mus yra lyg sanatorija po atviru dangumi“, – apibūdino Neringos meras A.Vinkus.
Pasak jo, ekoterapija, buvimas gamtoje, padeda kovoti su depresija ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi.
Jau ne pirmus metus Nidos centriniame paplūdimyje organizuojami nemokami jogos užsiėmimai, kurie bus ir šiais metais. Užsiėmimai vyks nuo birželio 25 d. iki rugpjūčio 25 d.
Praėjusiais metais Neringoje pirmą kartą buvo išskirtos aktyvaus sporto zonos, kur buvo galima buriuoti jėgos aitvarais, burlentėmis, šios zonos bus ir šiais metais.
Tuo tarpu birželį, per Jonines, planuojama pristatyti užbaigtą Saulės laikrodžio projektą. Bus visiškai sutvarkyta aplink laikrodį esanti teritorija, apžvalgos aikštelė, runomis iškaltas laikrodžio ciferblatas, aplinką papuoš ir naujos skulptūros.
Per didelė kontrolė
Girdamas Neringą meras A.Vinkus neslėpė, kad čia netrūksta ir problemų.
Jis pripažino, kad gėda važiuoti duobėtais ir užlopytais keliais, kurie gadina vietinių ir poilsiautojų automobilius. Artimiausioje ateityje žadama sutvarkyti pagrindinį kelią Smiltynė–Nida.
Meras taip pat apgailestavo, kad krašte yra nemažai apleistų pastatų. Jiems reikalingos rekonstrukcijos, tačiau, anot jo, dėl saugomos teritorijos statuso verslininkams sudėtinga gauti leidimų bet kokiai rekonstrukcijai.
„Yra per daug skrupulinga kontrolė. Negalima visko palikti Dievo valiai, kartais reikia ir žmogaus protingo įsikišimo. Sieksiu ateityje rasti kompromisą dėl tokios skrupulingos kontrolės“, – žadėjo jis.
A.Vinkus žadėjo kovoti ir su nelegaliais Neringos gyventojais. Anot jo, vieša paslaptis, kad daug žmonių naudojasi vietiniais gyventojais, jog galėtų nemokamai persikelti į Neringą. Esą yra ir tokių atvejų, kai vieno neringiškio būste yra užregistruota 20–30 gyventojų.
