Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nesutaria dėl prezidento apklausos

Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po to, kai Seimas ėmėsi svarstyti Darbo partijos nario Artūro Paulausko siūlymą iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad prezidentas teisėjo gali būti apklausiamas tik jo sutikimu, Teisingumo ministerija vis dėlto siūlo palikti prezidentui teisę atsisakyti duoti parodymus. Teisininkai aiškina, kad prezidentas – išskirtinis asmuo ir jo neliečiamybė turi išlikti.

Diskusijos, ar prezidentė gali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, kilo po to, kai Dalia Grybauskaitė atsisakė liudyti byloje dėl slaptos pažymos, kurioje kalbama apie galimas grėsmes prezidentei, nutekinimo. Šioje jau teismui perduotoje byloje kaltinimų sulaukė Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Netrukus Seime radosi iniciatyva panaikinti privilegiją Prezidentui atsisakyti liudyti. Teisingumo ministerija nepritaria tokiai nuostatai. Pasak ministerijos, Prezidentas neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

„Kiekvienas asmuo, kuris yra apklausiamas baudžiamojoje byloje liudytoju, yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis atsisako duoti parodymus kaip liudytojas byloje.

Kadangi prezidentė turi imunitetą, reikalavimas duoti parodymus Prezidentei netektų prasmės, kadangi ji negalėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn“, – aiškina teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Kadangi prezidentė turi imunitetą, reikalavimas duoti parodymus Prezidentei netektų prasmės, kadangi ji negalėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, – aiškina teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Darbo partijos narys Artūras Paulauskas įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis turi pareigą liudyti ir taip padėti atskleisti nusikaltimą.

„Prezidentas, atsisakydamas liudyti, slepia kažkokias aplinkybes, nenori apie jas liudyti. Kodėl jis turėtų taip elgtis, juk visuomenė suinteresuota, kad kaltasis būtų nubaustas. Aš manau, kad nuostata, suteikianti tokią privilegiją, prieštarauja viešajam principui, baudžiamojo proceso principui“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys A. Paulauskas.

Teisininkas Raimundas Jurka teigia, kad trūksta diskusijų apie tai, kada galima atsisakyti apklausos ir kada ne. Pasak jo, jei tai informacija apie nusikalstamas veikas – nužudymą, vagystes, tai ir Prezidentas galėtų būti apklausiamas. Tačiau jeigu Prezidento parodymai yra susiję su jo pareigomis, tai neliečiamybė turi būti.

„Visiškai absoliutinti tą normą, kad bet kuriuo atveju prezidentas yra apklausiamas, mano supratimu, nėra visiškai teisinga, kadangi vis dėlto jis yra išskirtinis asmuo, einantis tam tikras renkamas pareigas. Todėl imunitetas turi išlikti. Tai yra tradicijos – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – tvirtina R. Jurka.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje per kadenciją prezidentui negali būti taikomi jokie tyrimo veiksmai. Estijoje būtinas prezidento sutikimas bet kokiems procesiniams veiksmams atlikti. Latvijoje, Italijoje neliečiamybę gali panaikinti parlamentas balsų dauguma.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min