Informaciją apie degantį mišką patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser. Ji ir miesto meras Darius Jasaitis jau pakeliui į gaisravietę.
A.Feser teigimu, ugnis įsisiautėjo netoli Karaliaučiaus srities Pilkopos kaimo (dabar – Morskojė).
Žinia apie stichiją perduota Priešgaisriniam gelbėjimo departamentui. Lietuvos ugniagesių pajėgos skuba pasienio su Karaliaučiumi posto link, kad esant reikalui, galėtų nedelsiant suteikti pagalbą gaisravietėje dirbantiems Rusijos ugniagesiams.
„Ką tik telefonu kalbėjau su Rusijos nacionalinio parko direktoriumi. Jis neatsisako mūsų ugniagesių pagalbos, tačiau nežinia, kaip į tai sureaguos Rusijos pasieniečiai. Juk ugniagesiai neturi vizų, tokiai situacijai nebuvo ruošiamasi. Kai pas mus buvo gaisras, rusų ugniagesiai irgi siūlė savo pagalbą, bet jos negalėjome priimti dėl pasienio procedūrų. Tad mūsų pajėgos taip gali ir prastovėti prie pasienio, žiūrėdamos, kaip naikinamas kaimynų miškas“, – pasakojo Neringos meras D.Jasaitis.
Neringos meras ramina, kad ugnis į Nidos pusę nepersimes, mat Karaliaučių ir Lietuvą jungia drėgnas lapuočių miškas, kuriam gaisras negresia. O Pilkopos (Morskojės) pašonėje tėra vienintelis kalnapušių miško plotas, kuris šiuo metu ir liepsnoja.
Kuršių nerija dar nespėjo atsikvėpti po balandžio pabaigoje Lietuvos pusę siaubusio gaisro. Tuomet ugnis suniokojo 130 hektarų miško ploto. Padaryta žala, skaičiuojama, 46 mln. litų. Balandžio 25 d. įsiplieskęs gaisras visiškai numalšintas buvo tik maždaug po trijų savaičių.
Liepsnoms gesinti buvo sutelktos ugniagesių pajėgos iš kelių Lietuvos miestų, taip pat kariai. Į orą teko kilti specialiais kaušais gaisrus malšinantiems sraigtasparniams. Vieną jų buvo atsiuntusios Latvijos karinės oro pajėgos.
Gaisro nusiaubta Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tapo neatpažįstama dykyne. Rudeniop degvietėje planuojama iškirti nuodeguliais virtusias kalnapušes.
