Anot Ūkio ministerijos atstovės, ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo galiojančias strateginių prekių eksporto ir reeksporto taisykles norima pritaikyti embargui į Rusiją.
„Principas tas, kad nustatomos prašymų formos, įmonės pateikia prašymus, mes (Ūkio ministerija - BNS) išsiunčiame juos visoms suinteresuotoms institucijoms pažiūrėti, panagrinėti ir patikrinti. Vėliau konsultuojamasi su eksportuojančia ar gaminančia šalimi ir leidimas išduodamas arba ne“, - BNS sakė Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė.
Pasak jos, šiuo metu yra nagrinėjami keli prašymai, o sprendimą tikimasi priimti spalio mėnesį, nes kitaip gali sustoti įrangos, kurią galima vežti į Rusiją, eksportas.
Energetikos ministerija negali
Ūkio ministerija užklausė Energetikos ministerijos, ar ši negalėtų patikrinti kai kurių prekių. Tačiau pastaroji, pasak atstovės Ievos Petuškaitės, neturi kompetencijos ir specialistų, kurie galėtų nuspręsti, ar jas galima vežti į Rusiją.
„Energetikos ministerija nėra ta institucija, kuri galėtų vertinti, ar prekės ir technologijos yra tinkamos naftos pramonei ir skirtos naudoti giliavandenei naftos žvalgybai ir gavybai, naftos gavybai Arktyje arba skalūnų naftos projektams Rusijoje“, - BNS sakė I.Petuškaitė.
Energetikos ministerija nėra ta institucija, kuri galėtų vertinti, ar prekės ir technologijos yra tinkamos naftos pramonei.
Ministerijos buvo prašoma įvertinti, ar į Rusiją gali būti eksportuojamas krumpliatorių siurblys su varikliu FA-1, sraigtinis siurblys su vamzdžiu, žemės gręžimo mašinos atsarginė dalis (plėstuvas), metaliniai vamzdžiai.
Vis dėlto G.Jaugielavičienė tvirtino, kad Energetikos ministerija toliau dalyvaus procese ir jai bus siunčiamos užklausos.
Ieško toliau
Ūkio ministerija dabar prašo Geologijos tarnybos atlikti tokį vertinimą.
Ūkio ministerijos duomenimis, naftos gavybai skirtų prekių ir technologijų reeksportas į Rusiją 2013 metais buvo maždaug 158 mln. litų, o lietuviškų technologijų - apie 1,9 mln. litų.
ES rugsėjo 12 dieną įvedė naujas sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje, įskaitant finansavimo apribojimus kai kurioms Rusijos valstybinėms kompanijoms ir įtakingų rusų politikų turto įšaldymą. Naujomis priemonėmis smogta Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Transneft“ bei dujų monopolininkės „Gazprom“ naftos padaliniui.
