„Vamzdynas bus toli nuo Lietuvos krantų“, – trečiadienį Seimo Europos informacijos biure vykstančioje diskusijoje apie „Nord Stream“ projektą sakė R.Baumanis.
„Europos Sąjungoje gamtinių dujų pagaminama vis mažiau, o jų poreikis didėja“, – aiškino R.Baumanis. Pasak jo, projektas yra patrauklus finansų rinkoms: „Investicijos apsimokės“.
Strateginės plėtros departamento direktorius Saulius Bilys išreiškė nustebimą, kad Lietuva aukščiausiu lygiu apie „Nord Stream“ pradėjo kalbėti per vėlai.R.Baumanis tvirtino, kad projekto rizika yra labai maža net ir krizės metu. Jis prognozuoja, kad dujotiekio statybas bus galima pradėti kitų metų pirmąjį ketvirtį, o iki šių metų pabaigos planuojama gauti visus leidimus.
ESPOO procedūrų darbo grupės vadovas Bruno Haelgas informavo, kad „koridorius“, kuriuo eis vamzdžiai, bus išvalytas nuo ginklų, kurie Baltijos jūroje paskandinti po antrojo pasaulinio karo – „anksčiau valymui nebuvo tinkamos įrangos, dabar tokia yra“.
Lietuvos dujų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Lietuvos dujų“ Strateginės plėtros departamento direktorius Saulius Bilys išreiškė nustebimą, kad Lietuva aukščiausiu lygiu apie „Nord Stream“ pradėjo kalbėti per vėlai: „Keista, nes tie, kas domisi, kas dedasi aplinkui, jau nuo 1996 metų žinojo apie projektą“.
Pasak S.Bilio, jeigu dujotiekis eitų per Lietuvos teritoriją, „padidintų tik techninį dujų tiekimo saugumą, bet ne komercinį“.
Jis suabejojo, ar įmanomas „politinis dujų nutraukimas“: „Mūsų rinkai jis mažai tikėtinas. Vargu, ar įmanomas“, – kalbėjo S.Bilys.
Europos šalys, per kurių teritorijas bus tiesiamas dujotiekis, savo išvadas dėl jo turi pateikti iki birželio 8 dienos. Lietuva iki tol taip pat turės pateikti savo poziciją.
Prieštaringai vertinamas 7,4 mlrd. eurų vertės „Nord Stream“ dujotiekis, kurio planuojamas ilgis – 1220 kilometrų, turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante prie Greifsvaldo.
Lietuva ar kitos Baltijos šalys neturi teisės vetuoti dujotiekio tarp Vokietijos ir Rusijos tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija. Šių šalių leidimus tikimasi gauti šiais metais. Realius darbus žadama pradėti 2010 metais, o dujotiekio projekto galutinio įgyvendinimo data numatyta 2012–2013 metai.
