Interviu „15min“ šalies vadovė pripažino: ji taip elgiasi sąmoningai, nes kitu atveju mažos valstybės balsas tiesiog ištirptų didesniųjų ir galingesniųjų chore. Su prezidente kalbėjomės liepsnojant Japonijos atominėms elektrinėms, todėl pokalbis prasidėjo nuo branduolinės energetikos perspektyvų mūsų šalyje.
– Kai iš Lietuvos atominės elektrinės konkurso pasitraukė Pietų Korėjos „Kepco“, patarėte pamiršti planuotus branduolinės jėgainės statybos terminus. Galbūt katastrofa Japonijoje privers Lietuvą iš viso atsisakyti atominės energetikos planų?
– Neskubėčiau to daryti. Iš tiesų visas pasaulis dabar stebi situaciją, laukiame TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra – red.) išvadų apie globalines atominės energetikos perspektyvas. Be abejo, tokioje aplinkoje skubinti ar turėti iliuzijų, kad įmanoma kažką greitai pastatyti, neturint investuotojo ir savo technologijų, iš tiesų būtų labai neprotinga.
Kai kurios valstybės dabar peržiūri savo planus, kitos tiesiog juos pristabdo. Manau, tolimoje perspektyvoje Lietuva turėtų išlaikyti ir būti atvira bet kuriam vadinamajam energetikos „miksui“. Kalbame apie konvencinį kurą, kurį naudojame – dujas, naftą, taip pat alternatyvią energetiką. Mes turime kalbėti apie galimybę gauti dujas per jūrą – tai yra iš suskystintų dujų terminalo, taip pat atliekų deginimą. Visas opcijas reikia pasilikti. Atominė energetika galbūt yra tik ketvirtis visos mūsų energetinės struktūros.
Kada mes ją turėsime? Palikime truputį laiko tai išspręsti. Atsižvelgiant į dabartinius įvykius, taip pat ekonominę krizę, kuri dar nesibaigė, manyčiau, kad skubėti iš tiesų nereikia, bet atvirumą ir galimybę spręsti, kokią energetikos sistemą turės Lietuva, reikėtų turėti. Norėčiau, kad tai būtų mūsų pasirinkimo galimybė.
– Šiuo atveju, matyt, teks kalbėti apie esminį brangimą branduolinio saugumo srityje, nes iš atominių elektrinių bus reikalaujama žymiai daugiau. Ar Lietuva su savo finansinėmis galimybėmis bus pajėgi įstoti į tą klubą?
– Pirmiausia aš galvočiau apie tolimesnę ateitį. Ką mes dabar turime padaryti – tai turėti alternatyvą dujoms, konkurenciją dujų rinkoje, pradėti naudoti alternatyvią energetiką, ypač atliekų perdirbimą ir utilizaciją – tai, ko Lietuva niekada nedarė. Šiandien jau turime elektros rinką, labai siekiu ir skatinu Vyriausybę, kad atsirastų dujų rinka, papildomas tiekimas. Taigi atominė energetika ir diskusijos apie ją bus vėliau.
Stengiuosi kalbėti nedaug, mano kalba koncentruota ir kiekvienas žodis turi prasmę.– Už šiuos ir kitus svarbius projektus atsakingas energetikos ministras A.Sekmokas praėjusią savaitę atlaikė interpeliaciją, jūs juo pasitikite. Kokie svarbiausi yra jo nuveikti darbai, o ką ministras galbūt daro ne visai gerai?
– Ministerija nėra didelė, koncentruojasi į vieną ar kitą darbą, tam skiria visą dėmesį. Pirmieji pusantrų metų buvo skirti atominės elektrinės konkursui. Manyčiau, mažiau dėmesio buvo skirta alternatyvios energetikos darbams, taip pat suskystintų dujų terminalui. Šie darbai turi būti paspartinti, apie tai jau kalbėjausi su ministru. Reikia koncentruotis į elektros jungtis su Švedija, Lenkija, taip pat dujų jungtis ir suskystintų dujų terminalą. Tai yra mūsų prioritetai. Pačiai Vyriausybei per aplinkos ministrą svarbi užduotis – atliekų utilizavimas. Tai yra šiandieninis ir rytdienos prioritetas. Aišku, nepamirštant ir toliau ieškant potencialių interesantų statant, tikiuosi, būsimą mūsų elektrinę.
– Pasirašėte dekretą dėl ministro D.Kreivio atsistatydinimo. Ar pasikeitė jūsų nuomonė apie pačią Vyriausybę po šios ilgos ir skambios istorijos?
– Visada apie kiekvieną vyriausybę, ypač koalicinę, yra sudėtinga nuomonė, ji nėra vienareikšmiška. Nemanyčiau, kad ji pasikeitė, turėjau bendrą vaizdą, o tie atskiri atvejai įrodo, kad Vyriausybėje, kaip anksčiau minėjau, yra daugiau strategų, mąstytojų ir asmenų, ne visada gebančių vykdyti ar įgyvendinti tas savo strategijas. Šis bendras bruožas išlieka. Na, o atskiros asmeninės politikų, ministrų klaidos iš tiesų garbės nedaro bet kokiai politinei sistemai, bet kuriai vyriausybei. Iš tų klaidų reikėtų mokytis mums visiems, visoms vyriausybėms, ypač koalicinėms. Būtina apsisaugoti kiek tai įmanoma, ypač įstatymais, kad tai nepasikartotų. Skaidrumas politikoje turi būti pagrindinis reikalavimas visai sistemai, partijoms, o ypač – Vyriausybei.
– Nuskambėjo ir kandidato į ūkio ministrus pavardė. Ką manote apie į D.Kreivio vietą siūlomą viceministrą R.Žylių?
– Esu tik vieną kartą jį mačiusi, todėl labai sunku vertinti. Ką tik gavome teikimą, rytoj planuoju susitikti su kandidatu, tikriname jį atitinkamais kanalais, tai būtina, o nuomonę susidarysiu kiek vėliau.
– Kitas kandidatas, kurio pavardė nuskambėjo kiek anksčiau. Tai – V.Vasiliauskas, jūsų siūlomas į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą, jums puikiai pažįstamas, nors ir neturi bankininko patirties. Ar tai nėra kažkoks atsidėkojimas ar ieškojimas išeities neradus kitų kandidatų?
2011–ieji bus labai įvairūs. Makroekonominiai rodikliai gerės, jie rodys, kad ekonomika atsigauna, o ji atsigaus, jei neturėsime didelių smūgių iš šono. – Čia yra labai daug veiksnių. Sprendimas buvo labai sąmoningas – kad nebūtų žmogus iš dabartinės banko vadovybės, norėjau žmogaus „iš šono“. O Lietuvoje tokių žmonių „iš šono“, turinčių visų reikalingų savybių, nėra labai daug. Svarbiausia – išsilavinimas, patirtis valstybės tarnyboje ir finansų sferoje, o teisinė patirtis yra labai svarbus privalumas.
Taip pat mano patirtis dirbant su juo. Žinau, kad tai – patikimas žmogus, sąžiningas, gebantis mokytis, labai operatyvus ir ne tik žinantis, ką reikia daryti, bet ir mokantis tai įgyvendinti. Tai labai svarbu ne tik politikui, bet ir banko vadovui. O pasaulyje mes turime labai įvairių pavyzdžių – ir su vienokiu išsilavinimu bei patirtimi, ir su kitokiu... Taigi viskas priklausys nuo to, kaip jam seksis vadovauti viso banko darbui. O svarbiausia – turėti gerus profesionalus banke ir panaudoti jų patirtį.
– Seimui pateikėte Viešųjų pirkimų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Viliatės, kad sistema po šitiek metų ims kovoti pati prieš save?
– Aš viliuosi, kad mes sugebėsime sistemą truputį „išskaidrinti“ ir išviešinti. Svarbu, kad būtų daugiau kontrolės, bet dar svarbiau – viešumo. Būtent viešumas prieš pirkimą, po pirkimo bus svarbiausia garantija nuo noro pasinaudoti spragomis ar kažkokiais interesais.
 |
| Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Dalia Grybauskaitė ir jos rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas |
– Manote tai įveikti viešumu?
– Būtent. Net ne persekiojimas, o viešumas, kai konkurentai vienas kitą konkurencinėje aplinkoje kontroliuos. Ne baudos, ne persekiojimai, ne bizūnas, o būtent skaidrumas mus turėtų priversti būti atsakingus ir sąžiningus.
– Tapusi prezidente interviu mūsų laikraščiui sakėte, kad ūkio atsigavimo ženklų pamatysime 2011–aisiais. Kaip dabar regite ekonomikos padėtį ir šalies perspektyvas per ateinančius metus?
– 2011–ieji bus labai įvairūs. Iš tiesų, makroekonominiai rodikliai gerės, jie rodys, kad ekonomika atsigauna, o ji atsigaus, jei mes neturėsime kažkokių didelių smūgių iš šono. Turiu galvoje euro zonos situaciją, tarptautinę skolą, Šiaurės Afrikos padėtį, kuri veikia naftos kainas. Matysime įtaką ir to, kas dabar vyksta Japonijoje. Tai būtų išoriniai veiksniai. Viduje neturime kažkokių problemiškų sričių, kurios labai smarkiai trukdytų. Nebent koks politinis nestabilumas, kurio mes stengiamės visi išvengti. Bet tai – makroekonominiai rodikliai. O žmogus, jo kišenė, jo gerovė anksčiau 2012 metų tikrai to nepajus. Ir nedarbo, ir atlyginimų, ir pensijų kompensavimo prasme. Makroekonominiai rodikliai visada anksčiau parodo geresnį vaizdą, ir tik vėliau tai pasiekia žmogų.
– Kai kurie jūsų pareiškimai ir veiksmai kiek nustebino oficialųjį Vašingtoną, užfiksuota nepasitenkinimo signalų iš JAV, Lietuva nesulaukė paramos tiriant CŽV kalėjimų istoriją. Kaip jums atrodo santykiai su šiuo tradiciniu partneriu?
– Tradicinis partneris išliks, ypač saugumo srityje. Dėl bendradarbiavimo tiriant CŽV istoriją, Jungtinės Valstijos su jokia šalimi nebendradarbiavo, jokiai šaliai nedavė informacijos apie tai ir nekomentavo, todėl požiūris yra labai bendras. Lietuva parodė gebanti prisiimti tarptautinius įsipareigojimus ginant žmogaus teises. Šis tyrimas parodė, kad šalis sugeba prisiimti atsakomybę už tai, kas vyko jos teritorijoje ir padarė tiek, kiek galėjo tiriant tai be papildomos informacijos iš užsienio. Taigi žmogaus teisių gynimas yra demokratinės Lietuvos bruožas ir mes pasistengėme pasauliui parodyti, kad galime tai padaryti.
– Kalbant apie žmogaus teises akys krypsta į teritorijas Rytuose. Mėginote atgaivinti gerus kaimyniškus santykius su Baltarusija, bet po susidorojimų Minske neatrodo, kad ši politika pasiteisino. Kokia bus Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu ateityje?
– Lietuvos užsienio politika Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu bus koordinuojama su ES bendrąją politika. Mes turime ir savų interesų, bet ta politika bus europinė. Mėginimas iš izoliacijos eiti į dialogą su kaimynais buvo ir Europos prioritetas, tai mėginau realizuoti. Matėme tam tikrų poslinkių, Lietuva pasistūmėjo Sausio 13–osios byloje, gautas leidimas apklausti poną Uschopčiką, matėme labiau atvirą rinkimų kampaniją įregistruojant visus kandidatus.
Be abejo, rinkimų pabaiga ir brutalios jėgos panaudojimas neatitiko jokių ESBO reikalavimų ir tai buvo pasmerkta visos ES. Lietuva prisidėjo prie sankcijų atstatymo tiems, kurie tą jėgą panaudojo, bet taip pat pasiūlėme ES atverti Europą paprastiems Baltarusijos žmonėms, geriau finansuoti nevyriausybines organizacijas, Humanitarinį universitetą Lietuvoje. Tikiuosi, bus ratifikuota sutartis dėl palengvinto pasienio režimo. Tai galimybės, kurias norime suteikti Baltarusijos tautai. Šalies izoliacija reikštų tik režimo stagnaciją, uždarumą, jam virstant dar agresyvesniu savo žmonių atžvilgiu.
Turime ir kitą kaimynę – Rusiją, kur taip pat matome žmogaus teisių pažeidimų, bet izoliacinė politika nepasiteisina, bendrauti su tauta ir valstybe, ją atveriant dialogui, yra būtina. Turime du tokius kaimynus, jų nepakeisime, bet konstruktyvus supratimas ir reikalavimas laikytis tarptautinių žmogaus teisių kalbantis, prekiaujant, plėtojant santykius yra neišvengiama.
– Kaip vertinate šiame poste praleistą laiką, kokie buvo didžiausi atradimai ir nusivylimai?
– Nusivylimų nebuvo daug, žinojau kur einu, įsivaizdavau situaciją – tuo metu buvome ekonominės krizės epicentre. Atėjau sunkmečiu su tikslu padėti Vyriausybei, Lietuvai atsistoti ant kojų. Tą ir mėginau daryti.
Gal susidūriau su didesniu nei tikėjausi korupcijos lygiu, todėl pradėjau daugiau dėmesio skirti kovai su politine korupcija, oligarchizacija, šešėline ekonomika.
Tai pernai pradėjau, šiemet tęsiu, priimti dideli įstatymų paketai dėl senaties terminų, neteisėtai sukaupto turto konfiskavimo, baudų, skaidrumo teisėsaugoje, kadencijų įvedimo atitinkamose struktūrose. Taigi mėginu skaidrinti ir viešinti ką įmanoma.
Kilus tai sudėtingai situacijai su ministru D.Kreiviu pamačiau, kad yra daug spragų Viešųjų pirkimų įstatyme, o Vyriausybė, deja, pasyviai reagavo į skaidrumo nebuvimą. Teko pačiai imtis iniciatyvų. Kai matau, kad Vyriausybė nespėja ar nemato, imuosi aš. Puikiai suprantu, kad pagal Konstituciją yra darbo pasidalijimas, ir nenoriu dubliuoti Vyriausybės, bet kai galiu padėti ir matau, kad mano iniciatyvos gali pasiekti tikslą, to imuosi.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nicolas Sarkozy, Silvio Berlusconi ir Dalia Grybauskaitė |
– Būdama ES komisare garsėjote savitu stiliumi, Lietuvoje irgi buvo keletas epizodų, kai jūsų stiprūs pareiškimai paskui nepaliko vietos manevrui. Ar dar neteko gailėtis dėl viešai ištartų žodžių?
– Ne, stengiuosi kalbėti nedaug, mano kalba koncentruota ir kiekvienas žodis turi prasmę. Todėl kol kas gailėtis neteko. Suprantu, kad reakcijos būna įvairios. Politinėje erdvėje Lietuva nebuvo įpratusi prie gana tiesmukiškos formos, trumpos, griežtos, galbūt norėta daugiau diskusijų. Čia priklauso nuo situacijos.
Užsienio politikos srityje teko aštriai pasisakyti dėl NATO Baltijos šalių gynybos planų. Sąmoningai buvo pasirinkta tokia forma. Jei būčiau kalbėjusi švelniau, bijau, kad dar šešerius metus Lietuva ir jos kaimynės tokių planų neturėtų. Taip, kartais tenka būti sudėtingu, aštresniu partneriu pokalbyje. Bet jei tikslą norisi pasiekti greičiau, pasirenkama būtent tokia forma.
