„Anų eitynių dalyviai skandavo „Lietuva – lietuviams“, prieš dvejus metus jie šaukė „Juden raus“ (Žydai lauk – BNS). Mes žinome Lietuvos istoriją per Antrąjį pasaulinį karą... Mano klausimas yra – kiek parlamentarų pasisakė prieš tokio pobūdžio demonstracijas? Kiek oficialių pareigūnų Lietuvoje pasisakė prieš tokio pobūdžio manifestacijas?“, – klausė Steinaras Gilas.
Diplomatas sakė, kad Lietuvoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai pastebėjo, kad planuojamoms homoseksualų eitynėms neleista vykti centre, kuriame buvo duotas leidimas žygiuoti kovo 11-ąją.
Gėjų paradas nėra apie „mėgstu“ ar „nemėgstu“, tai ne apie toleranciją, bet apie pagarbą ir teises.
„Visi užsieniečiai tai pastebėjo ir aš privalau tai pasakyti – mes buvome gana šokiruoti (...). Gėjų paradas nėra apie „mėgstu“ ar „nemėgstu“, tai ne apie toleranciją, bet apie pagarbą ir teises. Nesvarbu patinka tau tai ar ne, tu privalai gerbti teises“, – kalbėjo ambasadorius.
Kovo 11-osios popietę kiek daugiau nei 500 nacionalistiškai nusiteikusių jaunuolių Vilniuje eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.
Žmonių kolona pajudėjusi nuo Adomo Mickevičiaus paminklo ir skanduodama „Lietuva“, „Lietuva lietuviams“ bei traukdama liaudies dainas per Sereikiškių parką patraukė buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų link.
Eitynes organizavo Lietuvių tautinis centras, o savivaldybės leidimo joms prašė Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazimieras Uoka, kuris dalį maršruto žygiavo pats. Tarp dalyvių taip pat buvo visuomenės ir politikos veikėjas Romualdas Ozolas.
Pasiekę koncertų ir sporto rūmus eitynių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną ir ėmė skirstytis.
Žygis truko apie pusvalandį ir praėjo be incidentų, ji prižiūrėjo policijos pajėgos.
Seksualinių mažumų eitynės Vilniuje planuojamos gegužės 8 dieną.
