Nukentėjusieji per Sausio 13-ąją jaučiasi pamiršti valdžios

„Šiandien esame užmiršti visiškai. (...) Dabar laiko dulkėmis apnešta viskas. Dabar Sausio 13–ąją nukentėjusieji prisimenami per formalų, oficialų posėdį. Pasėdime kaip statistai ir išeiname“, – trečiadienį BNS sakė Sausio 13–ąją nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas, dalyvavęs parlamento vadovybės, premjero ir nukentėjusiųjų per Sausio įvykius susitikime.

Jis pasakojo, kad būdavo tradicija kasmet likus mėnesiui ar porai savaičių iki Sausio 13–osios minėjimo susitikti su valdžios atstovais bei aptarti laisvės gynėjams aktualius klausimus.  „Bandėme susitikti su premjeru, dėstyti savo bėdas, bet mes prie jo nepriėjome“, – tvirtino A.Barysas.

Pasak jo, pirmą kartą juos priėmė premjero patarėja, kuri paprašė pateikti dokumentus ir klausimus, kuriuos draugijos atstovai norėtų aptarti su Vyriausybės vadovu.  „Pateikėme, tačiau susitikimo iki šiol nebuvo. Bandėme „klibinti“ dar vieną kartą. Mums buvo atsakyta, kad tokios patarėjos jie net neatsimena“, – gūžčiojo pečiais A.Barysas.

Jo teigimu, per Sausio įvykius nukentėjusiems žmonėms šiuo metu svarbiausias dalykas vaistai ir medicinos aptarnavimas. Jis sakė, kad vaistai Lietuvoje yra vieni brangiausių Europoje, o nuo šių metų pradžios gerokai sumažintos valstybinės pensijos.  Be to, pernai draugija neteko ir turėtų patalpų Sodų gatvėje Vilniuje.

„Turėjome nedidelį 19 kvadratinių metrų kambariuką Sodų gatvėje, jis buvo kaip štabas, būstinė, kad turėtume adresą, kad žmonės galėtų siųsti laiškus, ateiti. Deja, pernai finansavimo negavome. Iš tuometinio finansų ministro Algirdo Šemetos gavome graudų laišką, kad dėl sunkios valstybėje ekonominė padėties mes finansuoti jūsų negalime“, – pasakojo A.Barysas.

Jo teigimu, anksčiau Vyriausybė draugija skirdavo 8–15 tūkst. litų per metus patalpų nuomai, komunalinėms, ryšio paslaugoms, keletui renginių išlaidoms apmokėti.

Tačiau jau antri metai draugija negavo nė lito. A.Baryso teigimu, liko 600 litų skola už šildymą.  Sausio 13–ąją nukentėjusiųjų draugija vienija 220 žmonių, nukentėjusių per 1991 metų sausio įvykius. Kita dalis laisvės gynėjų yra susibūrę į Sausio 13–osios broliją.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius BNS perdavė A.Kubiliaus apgailestavimą, kad Vyriausybės vadovui neužteko laiko susitikti su A.Barysu, tačiau, anot V.Valentinavičiaus, premjeras visuomet pasirengęs padėti laisvės gynėjams.

„Premjeras visuomet nusiteikęs ir pasirengęs bendrauti su Sausio 13-ąją nukentėjusiais asmenimis, – sakė V.Valentinavičius. – Premjeras apgailestauja, kad ne visuomet tai pavyksta padaryti dėl įvairių priežasčių."

Pasak Vyriausybės vadovo atstovo, viena iš priežasčių - tai, kad laisvės gynėjai yra susiskaldę.

Sausio 13–oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990–ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pastato.