Pirmaujame tik studentų skaičiumi
Ataskaitoje apibendrinami tarptautinių tyrimų duomenys ir konstatuojama, kad dabartinė Lietuvos mokslo ir studijų būklė yra nepatenkinama, pagal laimėjimus ir lėšų naudojimo efektyvumą mūsų šalis tarptautinių rezultatų lentelėse užima paskutines vietas.
Naujausios Pasaulio banko ataskaitos duomenimis, pagal moksliniams tyrimams skiriamą BVP dalį Lietuva užima aukštesnę vietą nei ES šalių vidurkis, tačiau šių lėšų panaudojimo efektyvumu ir pasiektais rezultatais nuo ES vidurkio labai atsilieka. Pagal BVP dalį, tenkančią vienam studentui, mūsų šalis užima vieną paskutinių vietų ir nuo ES vidurkio atsilieka dvigubai. Tačiau pagal įstojančių į aukštąsias mokyklas abiturientų skaičių ES pirmaujame kartu su Latvija.
Ataskaitoje išskirtos pagrindinės Lietuvos mokslo ir studijų sistemos ydos: orientacija į kiekybę, o ne kokybę, nerezultatyvios valstybės investicijos į mokslą, neefektyviai finansuojamos studijos (didelis studentų skaičius, mažas finansavimas), paskatų mokslo ir studijų kokybei kilti nebuvimas.
Kaip teigiama dokumente, esame nepastebimi ne tik pasaulio, bet ir Europos mokslo žemėlapyje. Valstybė neskiria finansavimo geriausiesiems. Galioja ydinga lėšų mokslui ir studijoms skyrimo tvarka. Ataskaitoje taip pat pateikti situaciją keisiantys reformos žingsniai.
Pinigai atskleis gabumus?
Po kelių dienų Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė, kitaip sakant, buvo bandoma prognozuoti, kaip viskas keisis po dar vieno reformos šuolio.
Tyrimas patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.
Ligšiolinė finansavimo sistema neteisinga ir neveiksminga, nes dalis geriausiai besimokančiųjų negaudavo valstybės finansavimo, tačiau jį gaudavo sąlygiškai blogiau besimokantys studentai (jei mokosi ne tokio aukšto lygio mokykloje). Po reformos įvesti finansavimo sistemos pokyčiai užtikrins, kad bus finansuojami pažangiausi studentai, nepriklausomai nuo to, kuriame universitete jie pasirenka studijuoti.
Numatomi tokie reformos padariniai trumpuoju laikotarpiu: augs gabiausių studentų galimybės gauti valstybės finansavimą; valstybės finansuojami studentai teiks prioritetą daliai Vilniaus ir Kauno universitetų; bus labiau konsoliduotos pažangių ir motyvuotų atskirų studijų programų studentų grupės, o tai teigiamai veiks studijų kokybę; valstybės pinigai bus investuoti į sritis ir institucijas, pasiekusias geriausių rezultatų.
Prognozuojami tokie reformos padariniai vidutiniu laikotarpiu: sumažės nekokybiškų ir nepopuliarių studijų programų; augs kitų studijų programų kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams; aukštosios mokyklos bus paskatintos specializuotis, vykdyti vidines permainas, kelti kokybę, ieškoti struktūrinio optimizavimo galimybių; aukštosios mokyklos, kurias pasieks santykinai didesnis finansavimas, daugiau investuos į studijų kokybę, pavyzdžiui, samdys geriausius dėstytojus, diegs modernius mokslo ir studijų valdymo metodus ir kt.
Probleminės programos
Atsižvelgęs į užsienio ekspertų vertinimus, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) lygtinai akreditavo net 80 aukštųjų mokyklų studijų programų. Jei nebus pašalinti aptikti trūkumai, vadinamosios probleminės programos bus nutrauktos.
Lygtinai akredituotos studijų programos yra vykdomos, tačiau laikomos probleminėmis. Paaiškėjo, kad daugiausia tokių programų yra Vilniaus dailės akademijoje (21), Šiaulių universitete (10), Klaipėdos universitete (10) ir Vilniaus pedagoginiame universitete (6). Užsienio ekspertai 14 probleminių programų nustatė kolegijose, 32 bakalauro ir 33 magistro studijų programas universitetuose.
SKVC vadovas E. Stumbrys teigia, kad 2005–2008 m. vertinta 12 iš 63 studijų krypčių, tad gauti rezultatai neatspindi visos aukštojo mokslo sistemos kokybės – tik 12 minėtų krypčių situaciją.
Ekspertai studijų programas vertino pagal 5 kriterijus: studijų programos tikslus ir sandarą, dėstytojų kompetenciją, turimą materialinę bazę ir kokybės užtikrinimo sistemą.
Mokyklos geros, prastos tik programos
Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė atkreipia dėmesį, kad akreditavimas rodo prastas studijų programas, tačiau ne prastas pačias aukštąsias mokyklas. Pasak viceministrės, probleminėse studijų programose dažniausiai fiksuojamas per didelis dėstytojų darbo krūvis ir nepakankama dėstytojų kompetencija.
Švietimo ir mokslo ministerijos žinios apie programų akreditavimo lygį bei programų trūkumus leis abiturientams apsispręsti, kur stoti.
Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad kiekviena studijų programa bus periodiškai vertinama ir akredituojama iki 6 metų. Kiekviena aukštoji mokykla bus periodiškai vertinama užsienio ekspertų.
Studijų programų išorinį vertinimą organizuoja SKVC. Iki šiol 585 studijų programos buvo akredituos be sąlygų – jose nenustatyta esminių trūkumų. 53 studijų programos buvo akredituotos ribotai – jose nustatyti esminiai trūkumai, kurių aukštoji mokykla nepajėgi pašalinti. Į tokią programą neleidžiama priimti studentų.
Lietuvos ir užsienio ekspertai lygtinai akreditavo iš viso 127 studijų programas (beveik penktadalį). Jose buvo nustatyta trūkumų, kuriuos, ekspertų nuomone, aukštoji mokykla pajėgi ištaisyti. Paprastai programa lygtinai akredituojama dvejiems metams. Baigiantis šiam terminui, ekspertai pakartotinai įvertina programą.
Lygtinai akredituotų programų, kurias vertino užsienio ekspertai, sąrašas paskelbtas interneto svetainėje www.mokslas.lt. Studentai ir besiruošiantieji jais tapti čia gali rasti tikrai įdomios informacijos.
