Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuteistųjų džiaugsmas – visuomenės nerimas

Kalėjimas
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Kalėjimas
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos vardo tūkstantmečio amnestija – viltis kaliniams greičiau išeiti į laisvę. Tačiau ekonominės krizės sąlygomis gyvenančiai visuomenei ji sukeltų dar daugiau nerimo dėl savo saugumo. Specialistai teigia, kad pirmiausia būtina pertvarkyti pačią bausmių sistemą.

Per 19 metų, po nepriklausomybės atkūrimo, mūsų šalyje buvo paskelbtos šešios amnestijos. Šiemet Lietuvos vardo tūkstantmečio proga žadama skelbti amnestija būtų jau septintoji. Praėjusių metų lapkritį Seime buvo įregistruotas atitinkamo įstatymo projektas.

Kalinių sumažėtų

Projekto aiškinamajame rašte jo autorius, dabar jau buvęs Seimo narys Antanas Valionis teigia: „2009 metais bus minimas Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetis. Ši sukaktis reikšminga visam Lietuvos valstybingumui. Atsižvelgiant į šios istorinės datos svarbą visai lietuvių tautai bei humanizmo principus, Seimui yra teikiamas amnestijos įstatymo projektas.“ Šiuo įstatymu esą taip pat siekiama, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų kuo greičiau integruojami į visuomenę.

A.Valionis, jau kurį laiką einantis Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigas, siūlo, kad nuo visos bausmės būtų atleidžiami asmenys, padarę baudžiamuosius nusikaltimus, jei bausmės dar nepradėtos vykdyti. Kitiems kaliniams, pritaikius amnestijos įstatymą, teismo paskirtos bausmės būtų sumažintos. Bausmės laikas sutrumpėtų skaičiuojant nuo faktiškai dar neatliktos bausmės, tačiau iš įkalinimo vietų jie nebūtų paleidžiami į laisvę vos įsigaliojus įstatymui.

Amnestijos įstatymo projekte siūloma nuo bausmės atleisti dalį asmenų, kurie yra padarę nesunkius arba apysunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei dėl šių nusikalstamų veikų nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Asmenims, įkalintiems už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bausmė būtų mažinama labai nežymiai – ne daugiau kaip vieneriais metais. Ši įstatymo dalis būtų taikoma tiems, kurie nuteisti daugiau nei 20 metų laisvės atėmimo, kurie padarė naują nusikaltimą tuo metu, kai bausmės vykdymas už anksčiau padarytą nusikaltimą jiems buvo atidėtas, kuriuos teismas pripažino recidyvistais, kurie nuteisti už įvairius sunkius nusikaltimus, tarp jų – ir už nusikaltimus visuomenės saugumui. Projekte numatyta, kad amnestija būtų taikoma už nusikaltimą, padarytą iki 2008-ųjų lapkričio 1 dienos imtinai.

Amnestijos įstatymo projekte siūloma nuo bausmės atleisti dalį asmenų, kurie yra padarę nesunkius arba apysunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei dėl šių nusikalstamų veikų nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Pirmaujame Europoje

Kalėjimų departamento (KD) duomenimis, šių metų sausio 7-ąją šalies įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliko 6655 nuteistieji. Dar apie tūkstantis asmenų yra suimti ir laukia teismo nuosprendžio.

Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, esame labai daug nuteistųjų turinti šalis, Lietuva patenka tarp keturių Europos Sąjungos valstybių (užima trečiąją vietą), kuriose tūkstančiui gyventojų tenka daugiausiai nuteistųjų. Vienam nuteistajam išlaikyti iš valstybės biudžeto kasdien skiriama maždaug po 60 litų. Į šią sumą įeina jo apsauga, priežiūra, personalo darbo užmokestis, mityba, medicininės ir komunalinės išlaidos. Kaliniui suteikiama pastogė, tačiau sočiu gyvenimu, jeigu juo nepasirūpina giminaičiai ir draugai, mėgautis netenka – maistui skiriama iki 5 litų per dieną. Tad per metus kaliniui išmaitinti pakanka apie 2 tūkst. litų, visas jo išlaikymas mokesčių mokėtojams atsieina per 23 tūkst. litų.

Skirstant šių metų biudžetą buvo apkarpytos lėšos beveik visoms valstybės įstaigoms. KD jos sumažintos minimaliai – nuo 234 mln. 223 tūkst. iki 231 mln. 181 tūkst. litų. Tai leidžia daryti išvadą, kad departamentui stipriai diržų susiveržti nereiks. „Šiek tiek sumažinus lėšas tikrai išsiversime. Baisu, kad metų viduryje dar kartą peržiūrėję biudžetą labiau nesumažintų“, – nuogąstavo Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas.

Anot KD Viešųjų ryšių skyriaus viršininkės Vilmos Budėnienės, siekiant užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų apsaugą, priežiūrą, įkalinimo įstaigų normalų funkcionavimą, etatų mažinimo bus bandoma išvengti. Tačiau net ir sumažinus finansavimą, institucija turės vykdyti savo funkcijas. Šiuo metu vienam jaunesniajam pareigūnui tenka prižiūrėti 8-9 nuteistuosius.

KD pavaldžiose 63 įstaigose (15 įkalinimo įstaigų ir 48 teritorinės pataisos inspekcijos) pagrindinis numatomas taupymo būdas – darbuotojų atlyginimų mažinimas.

Liūdnos prognozės

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2004 metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau kaip 9 tūkst. nusikalstamų veikų, per vėlesnius trejus metus jų registruota vis mažiau. Tai teikė vilties, kad Lietuvoje gyventi tampa saugiau. Tačiau praėjusiais metais tokios prognozės ėmė bliūkšti, nes nusikaltimų vėl ėmė daugėti.

Praėjusį rudenį Lietuva atsidūrė ekonominės krizės akivaizdoje, vis garsiau prabilta, jog neišvengiamas sunkmečio palydovas – padidėjęs nusikalstamumas, kad į Lietuvą iš užsienio grįžta nusikalstamo pasaulio atstovai. Visuomenė dar labiau sunerimo išgirdusi apie galimą naujos amnestijos paskelbimą.

LŽ kalbintas Lietuvos teisės instituto darbuotojas dr. Algimantas Čepas patvirtino, kad tokie nuogąstavimai pagrįsti. „Čia standartinė situacija. Po amnestijos nusikalstamumas paprastai visada padidėja, o ekonominė krizė gali tik pagreitinti šį procesą“, – teigė jis.

„Amnestija kaip lazda su dviem galais – viena vertus, žmogui tarsi duodamas šansas grįžti į visuomenę, kita vertus, laikas nelabai tinkamas. Sunku įsitvirtinti, kai aplink krizė ir bedarbystė. Anksčiau nusikaltusieji pakartotinai į įkalinimo vietas grįždavo per dvejus metus, pastaruoju metu šis ratas apsisuka kur kas greičiau, per tris mėnesius“, – tvirtino K.Jasmontas.

KD duomenimis, 2008 metais pakartotinai į pataisos namus pateko per kelis tūkstančius asmenų. Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį beveik pusė (apie 3000) nuteistųjų laisvės atėmimo bausmes atlieka už plėšimus ir vagystes.

Ministras susirūpinęs

„Noriu atkreipti dėmesį, kad yra daug interpretacijų, jog taupymas - pagrindinė amnestijos skelbimo priežastis. Nors nesame įstatymo iniciatoriai, Teisingumo ministerijoje nėra minčių, kad reikia taupyti tokiu būdu“, – aiškino R.Šimašius.

KD duomenimis, 2008 metais pakartotinai į pataisos namus pateko per kelis tūkstančius asmenų.

Anot ministro, visos amnestijos Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo taikytos tam tikrų valstybei reikšmingų įvykių proga. Ne ir šis kartas.

Amnestija būtų taikoma pagal principą – kuo nusikaltimas sunkesnis, tuo daugiau papildomų sąlygų. Ji paliestų asmenis, nuteistus už neatsargius, apysunkius, sunkius ir netgi labai sunkius nusikaltimus, tačiau taikant įvairius apribojimus, susijusius su tų asmenų elgesiu. R.Šimašiaus įsitikinimu, lėšų taupymas – antrinis efektas. Be to, esą ministerija turi kitokių planų dėl taupymo.

Teisingumo ministerija jau paskaičiavo, kad amnestija paliestų apie 700-1000 asmenų. Iš karto būtų paleista apie 700, dar 200-300 kalinių būtų pritaikytas bausmės sutrumpinimas. Jie išeitų į laisvę anksčiau paskirto bausmės laiko, bet ne amnestijos įsigaliojimo dieną. Taigi amnestija galėtų džiaugtis 7-10 proc. kalinių. Manoma, taip pavyktų sutaupyti apie 2,4 mln. litų. Tačiau į taupymo efektą nėra įskaičiuota, kiek atsirastų išlaidų, jei asmuo vėl nusikalstų ir padarytų tiesioginę ar netiesioginę žalą.

„Visuomenės nuostata, kad gyventi saugiau, jeigu žmogus įkalinamas metais kitais ilgiau, tėra iliuzija. Juk tas žmogus anksčiau ar vėliau grįžta iš laisvės atėmimo įstaigos. Mūsų rūpestis būtų siekti, kad toks asmuo daugiau nenusikalstų. Manau, šis tikslas buvo apleistas“, – tvirtino ministras.

Sistemos spragos

Tai, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal kalinių skaičių, dar nereiškia, jog mūsų šalies piliečiai labiau linkę nusikalsti. Šis faktas veikiau perspėja, kad būtina rimtai susirūpinti bausmių sistemos pertvarkymu.

„Mūsų bausmių sistemoje logikos nedaug. Lietuvoje didelė dalis žmonių įkalinama už turtinius, ne itin pavojingus nusikaltimus. Naivu tikėtis, kad pabuvęs už grotų asmuo, grįžęs į laisvę, liausis daryti nusikaltimus. Daugelį kalinių laisvės atėmimo vietos nuo naujų nusikaltimų ne tik neatgraso, bet suteikia naujos patirties“, – teigia dr. A.Čepas.

Panašiai mąsto ir teisingumo ministras R.Šimašius: „Nemanau, kad kuo daugiau žmonių ilgą laiką praleis laisvės atėmimo vietose, visuomenė bus saugesnė. Kriminologinių tyrimų rezultatai rodo, kad papildomi metai laisvės atėmimo įstaigoje žmogui nepadeda socializuotis, priešingai – jį dar labiau stumia į naujus nusikaltimus. Amnestijos įstatymas yra proginis, o laisvės atėmimo vietų problemos sisteminės, tai ir reikia jas spręsti ne progiškai, o sistemiškai.“

Dr. A.Čepo nuomone, mūsų valstybėje per daug dėmesio skiriama situacinei prevencijai, kuri neduoda norimų rezultatų. Abejotina nauda ir iš prevencinio darbo, apsiribojančio paskaitų skaitymu. „Praktika rodo, kad mažai kas kreipia dėmesį į kalbas apie pavojus, kuriuos gali sukelti alkoholio, narkotikų vartojimas, prekyba žmonėmis“, – pabrėžė jis.

K.Jasmonto įsitikinimu, kad mažėtų kalinių, reikia pradėti ne nuo kalėjimų ir pataisos namų, bet nuo šeimos, darželio, mokyklos, kur pradedama formuoti asmenybė. „Mūsų valstybės mentalitetas toks, kad kovojama ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Todėl ir rezultatai atitinkami – užauginame dar žiauresnę kartą. Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka 1200 ne vieną kartą teistų vyrų (jų amžiaus vidurkis 20-30 metų). Per metus į laisvę išleidžiame visą įstaigą ir ji vėl prisipildo. Vadinasi, kažkas daroma negerai“, – apgailestauja K.Jasmontas.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min