„Tvarkiečių“ rengtas pirminis vieno puslapio interpeliacijos tekstas – dabar aštuonis kartus ilgesnis. Jį savo klausimais ir motyvais papildė ir kitos opozicinės parlamento frakcijos – socialdemokratai bei "darbiečiai".
Opozicija Vyriausybės vadovo klausia, kodėl jis ir jo Ministrų kabinetas nesiima neatidėliotinų veiksmų išvengti Lietuvos energetikos sistemos priklausomybės. „Ar trijų Baltijos šalių pasirašytas susitarimas dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo nėra tik dirbtinas bandymas visomis išgalėmis išsaugoti „Leo LT“?“ – klausiame interpeliacijoje.
Vyriausybės vadovo taip pat teiraujamasi, kodėl jis nepanaikina nacionalinio investuotojo „Leo LT“, sukurto prieštaraujant Konstitucijai, kokių teisinių veiksmų Vyriausybė imasi dėl turtinių ir teisinių santykių restitucijos.
Opozicija nori sužinoti, ar Vyriausybė ketina kreiptis į Europos Komisiją dėl oficialaus tyrimo, ar „Leo LT“ steigimo aplinkybės neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, pradėjimo.
Nors būtent prie interpeliacijos ketinančios prisidėti socialdemokratų bei Darbo partijos frakcijos praėjusios kadencijos Seime parėmė ir nulėmė „Leo LT“ bendrovės įsteigimą, priimdami atitinkamas Atominės elektrinės įstatymo pataisas.
Premjerui priekaištaujama ir dėl neseniai priimto Mokslo ir studijų įstatymo, kuris, anot interpeliacijos autorių, prieštarauja Konstitucijai. Jų teigimų, įstatymu įtvirtinta aukštojo mokslo reforma nesprendžia esminių visuomenei ir studentams svarbių problemų, bet „siekiama aukštąjį mokslą paversti prieinamą tik turtingųjų vaikams, o gabiems, bet ne tokiems turtingiems aukštųjų mokyklų vartus užverti“.
A.Kubilius raginamas prisiimti atsakomybę už neigiamas „naktinės“ mokesčių reformos pasekmes, po kurios „Lietuvoje nebesurenkami mokesčiai, valstybės biudžeto išlaidos dar mažinamas apie 3,3 mlrd. litų, o birželį prognozuojama 1,5-2 mlrd. litų mokestinė našta dar labiau žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą“.
„Kodėl Vyriausybė nepagrįstai vengia priimti sprendimą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo?“ – klausia opozicija.
Jos teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis labai prasta, mokesčių reforma nepasiteisino, o verslas esą traukiasi į šešėlį. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 12,6 proc., o visa šalies ekonomika – 9,5 proc.
„Kaip ketinate sumažinti šešėlinę ekonomiką, kuri planuojama išaugs 5 proc. punktais, tuo metu į biudžetą nebus surinkta apie 5,3 mlrd. litų, o nedarbo lygis išaugo iki 11 proc.?“ – teiraujamasi dokumente.
Jame taip pat domimasi, kokių priemonių Vyriausybė žada imtis, kad būtų išsaugotos darbo vietos bei grąžintas žmonių pasitikėjimas savo valstybe.
„Kodėl Vyriausybė delsia teikti paraiškas Europos globalizacijos fondui, kuris praėjusiais metais bankrutuojančių įmonių darbuotojams skyrė apie 500 mln. litų, šiemet žada skirti visą milijardą, ar Jūs palaikote poziciją, kad darbą praradusiems žmonėms Europos Sąjungos paramos duoti į rankas negalima, nes skirtus pinigus lietuviai iššvaistys ir pragers“? – svarstoma interpeliacijoje.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Kęstas Komskis BNS sakė, kad parašus po šiuo dokumentu planuojama pradėti rinkti kitą savaitę. „Norime atskirti interpeliaciją premjerui nuo interpeliacijos finansų ministrui“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Seime bus pateikta opozicijos parengta interpeliacija finansų ministrui Algirdui Šemetai.
Pagal Seimo Statutą, teisę inicijuoti interpeliaciją premjerui turi ne mažiau kaip penktadalis arba 29 Seimo nariai.
Norint atstatydinti ministrą arba premjerą už tai per slaptą balsavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Jeigu atstatydinimas premjeras, įgaliojimus grąžina visa Vyriausybė.
„Tvarkiečiai“, „darbiečiai“ ir socialdemokratai Seime turi 54 vietas.
