Už jo kandidatūrą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 20 politikų.
Prieš tai R.Žemaitaičio kandidatūrai pritarė skubiai susirinkęs Seimo Užsienio reikalų komitetas. Pasak jo pirmininko socialdemokrato Benedikto Juodkos, už šią kandidatūrą buvo keturi komiteto nariai, du susilaikė.
Seimo opozicija teigė, kad R.Žemaitaičio paskyrimas susilpnins Lietuvos pozicijas NATO PA, jam esą bus sunku reikšti Lietuvos nuomonę, kai pats neva laikosi prokremliškos pozicijos Ukrainos atžvilgiu.
„Informacija, susijusi su NATO, yra perdėm peršviečiama, kad žmogus, pareiškęs Kremliui artimą nuomonę, o po to tapęs delegacijos vadovu, nesukeltų įtarimų, ypač dabar, kai Lietuvai taip reikia NATO partnerių solidarumo ir paramos, pritarimas kandidatūrai, kuri kelia abejonų, o gal net ir blogiau, susilpnins Lietuvos pozicijas ir susilpnins jos saugumą“, – antradienį Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad „tvarkiečio“ negalima skirti į Seimo delegaciją, nes „jo nuomonė iš principo sutampa su Kremliaus nuomone, o ne su Lietuvos valstybės, visų partijų pasirašyto susitarimo dėl užsienio politikos nuomone“.
„Bet jo nuomonė nesutampa su mūsų partnerių ES ir NATO nuomone dėl Krymo aneksijos ir okupacijos, dėl Kremliaus agresijos Ukrainoje. Tai, gerbiamieji, kaip atrodys Lietuvos delegacija ir kaip reikės ponui Žemaitaičiui kalbėti Lietuvos delegacijos vardu? Susidvejinant? Ar kalbėti tai, ką jis iki šiol kalbėjo?“ – klausė A.Ažubalis.
„Jeigu norime, kad Lietuva atrodytų dviprasmiškai šioje nelengvoje tarptautinėje situacijoje ir būtų kalbama tai, kad tinka Rytams, bet tai, kas neatitinka mūsų gyvybinių interesų, galite balsuoti už“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, partneriai netruks išsiaiškinti R.Žemaitaičio pažiūras, nes internetinė paieškos sistema „Google“ – visagalė.
Seimo Darbo partijos frakcijos narė Larisa Dmitrijeva ragino parlamentarus liautis įtarinėti vieni kitus dėl tariamų nuodėmių.
„Kodėl mes visada įtarinėjame žmones? Čia yra Seimo narys, kuris prisiekė Lietuvos Konstitucija, prisiekė būti padoriu, normaliu žmogumi ir Seimo nariu. Kodėl mes visada įtariame visus dėl Kremliaus ir pan.?“ – teigė ji.
Užsienio reikalų komiteto narys, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, Valerijus Simulikas tvirtino, kad komitetui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl R.Žemaitaičio prokremliškos pozicijos.
„(...) gavome stenogramas, tokių žodžių nebuvo. Nemanau, kad jis pagadins, kaip sakoma, Seimo markę“, – sakė jis.
Pats R.Žemaitaitis antradienį po balsavimo pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, kad jis būtų palaikęs Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Pernai Seimui svarstant rezoliucijos projektą dėl padėties Ukrainoje, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis pasiūlė iš rezoliucijos išbraukti žodžius, kad Lietuvos Seimas nepripažįsta referendumo dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. Jis taip pat siūlė, kad į valdžios formavimą Ukrainoje būtų įtraukti ir prorusiškų jėgų atstovai, kaip opozicija buvo sutarusi su buvusiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi prieš jam pabėgant iš šalies.
R.Žemaitaitis Seimo delegacijos NATO PA vadovu paskirtas vietoj pasitraukusio liberalo Andriaus Mazuronio. Jis iš Seimo delegacijos NATO PA vadovo pareigų atsistatydino lapkričio pradžioje, kai Seimo valdyba neišleido jo į Briuselį dalyvauti NATO-Ukrainos komisijos posėdyje.
