Socialinės integracijos programoje dabar čia dalyvauja 43 atvykėliai, daugiausiai iš Afganistano ir Eritrėjos, taip pat – iš Pakistano, Irako, Kirgizijos, Sirijos, Eritrėjos, Dramblio Kaulo Kranto, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Pernai gyventojų buvo keturiskart daugiau. Iš viso nuo 1997-ųjų centre yra gyvenę apie 2 tūkst. žmonių. Didžiausio būrio žmonių – pustrečio šimto – Pabėgėlių priėmimo centras sulaukė 2003-aisiais, vėliau jų kasmet atvykdavo po 50-60.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Šventės dalyvė |
Renginys sutraukė dešimtis žmonių – ne tik centro gyventojus ir darbuotojus, bet ir valdžios, tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, būrį svečių iš kitų miestų. Tarp lietuvių buvo matyti savitai pasipuošę afrikiečiai ir afganistaniečiai, skaromis galvas prisidengusios musulmonės, būrelis tamsaus gymio vaikinų iš Azijos kraštų.
Nors ausis vis pagaudavo negirdėtą kalbą, dažniau skambėjo rusiški arba lietuviški žodžiai – lietuvių kalba buvo sakomi ne tik sveikinimo žodžiai, bet ir mezgėsi pokalbiai prie vaišių stalo. Ši kalba pabėgėliams, nemokantiems angliškai ar rusiškai, yra vienintelė bendra.
Svečius pasitiko liaudiškos muzikos kolektyvo „Savi“ lietuviškos dainos, bet vėliau jas pakeitė afrikietiški ritmai – šventės dalyviai buvo pakviesti ant scenos prisidėti prie iš Vilniaus atvykusių muzikantų, totoriškos melodijos.
Po oficialių sveikinimų buvo surengtos mini sporto žaidynės – tinklinio varžybos, virvės traukimo ir 16 kg svarmens kilnojimo (nugalėtojas jį iškėlė 80 kartų) turnyras, kuriuose varžėsi tiek kitataučiai, tiek lietuviai.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Afganistanietiškas maistas |
Išsidalijus prizus dalyvių laukė vaišės – tradiciniai Afganistano, Sirijos, Eritrėjos, Uzbekistano, Kirgizijos ir Ukrainos skanėstai, kuriuos pagamino patys pabėgėliai. Svečiai galėjo paragauti kelių rūšių duonos ir plovų, įvairių mėsos patiekalų, troškinių ir desertų.
Lietuvių kalbos kursai privalomi
Atvykę į Lietuvą pabėgėliai išgyvena keturis integracijos etapus: susipažinimo, įsikūrimo, įsidarbinimo ir nuolatinio gyventojo statuso gavimo. Tai paprastai užtrunka apie 5 metus. Nuolatinis leidimas gyventi suteikiamas išlaikius lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus.
Valstybė finansuoja prieglobstį gavusių užsieniečių integraciją – pavienio asmens arba šeimos adaptaciją. Efektyviai pasinaudojusieji valstybės parama gali įsitvirtinti Lietuvoje ir gyventi savarankiškai. Parama užsieniečiams pradedama teikti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, vėliau tęsiama savivaldybių teritorijoje.
Centre teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros ir teisinės paslaugos, organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos ir visuomenės pažinimo kursai, padedama įgyti profesiją ar persikvalifikuoti, rasti darbą. Parama čia teikiama iki 8 mėnesių. Jei per šį laiką užsieniečiui dėl objektyvių priežasčių nepavyksta pasirengti tolesnei integracijai, jis gali būti tęsiamas iki 18 mėnesių.
Žmonės lanko privalomus lietuvių kalbos ir visuomenės pažinimo kursus, dalyvauja profesinio orientavimo ir kompiuterinio raštingumo kursuose, konsultacijose darbo paieškos ir buto nuomos klausimais. Veikia sporto salė, biblioteka, vaikų užimtumo kambarys.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Šventės dalyviai |
Pernai keturi Rukloje gyvenantys užsieniečiai įgijo suvirintojo ir kirpėjo profesijas, šiemet mokosi dar trys užsieniečiai. Devyni žmonės įsidarbino ar dirbo savarankiškai, dauguma – siuvimo įmonėse ir socialinėse įstaigose. Penki vaikai Rukloje lanko lopšelį-darželį „Pušaitė“, aštuoni – J.Stanislausko pagrindinę mokyklą.
Dauguma kuriasi Jonavoje ir Kaune
Vėliau žmonėms padengiamos būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos, skiriama vienkartinė finansinė parama būtiniausiems reikmenims įsigyti, organizuojami lietuvių kalbos kursai, rūpinamasi vaikų ugdymu, suaugusiųjų užimtumu, sveikatos draudimu ir priežiūra, teikiama socialinė parama ir konsultacijos, skatinama kultūrinė integracija.
Integracija savivaldybės teritorijoje trunka metus. Jei per nustatytą laikotarpį pažeidžiamoms grupėms (nelydimiems nepilnamečiams, šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, asmenims, patyrusiems kankinimus, nėščioms moterims, pensinio amžiaus žmonėms ir kt.) nepavyksta integruotis, parama gali būti tęsiama dar iki penkerių metų.
Parama integracijai savivaldybėse pernai naudojosi 56 prieglobstį gavę užsieniečiai, daugiausiai – Jonavoje, Kaune ir Vilniuje. Šiuo metu tokioje programoje dalyvauja 50 prieglobstį gavusių užsieniečių.
Diena minima visame pasaulyje
Pasaulinė pabėgėlių diena birželio 20-ąją minima jau keturioliktą kartą (mūsų šalyje – nuo 2002-ųjų). Daugelį metų prieš tai pabėgėlių dienos įvairiose šalyse buvo švenčiamos skirtingu laiku, tačiau žinomiausia buvo Afrikos pabėgėlių diena. Kaip geros valios ženklą Afrikai ir pabėgėlių bendruomenei, Jungtinės Tautos birželio 20 d. paskelbė Pasauline pabėgėlių diena.
1951 m. ši organizacija priėmė Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, dar žinomą kaip Ženevos konvencija, kuri gina pabėgėlių teises visame pasaulyje. Lietuva pabėgėlius įsipareigojusi priimti nuo 1996 m.
Remiantis konvencija, pabėgėlio statusą gauna asmuo, kuris yra už savo pilietybės arba nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ribų; pagrįstai bijo persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų; negali arba nenori pasinaudoti tos valstybės apsauga.
