„Visuomenė yra kažkokiu būdu įgąsdinta dėl tų procesų, kurie vyksta Europoje ir tos nuostatos yra formuojamos masinės informacijos priemonių. Tai yra gerai, bet yra ir grėsmė, kad toms priemonėms, artėjant Seimo rinkimams, galima labai daryti įtaką“, – žurnalistams Vilniuje sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva neįsipareigojo priimti daug pabėgėlių, lyginant su didžiosiomis Europos Sąjungos šalimis. L.Kukuraitis taip pat sakė, kad Lietuvos gyventojai turėtų jausti didesnę asmeninę atsakomybę už sėkmingą pabėgėlių integraciją, nes valdžia jai gali sukurti tik sąlygas.
Jam antrino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos socialinė darbuotoja Raimonda Lebelionytė – Alseikienė.
„Jeigu bendruomenė žmogaus nepriima, tai valstybė gali daryti bet ką, tačiau žmogus Lietuvoje nesijaus gerai“, – teigė ji.
37,7 proc. pabėgėlių priėmimui nepritariančių žmonių sakė taip manantys dėl to, kad imigrantai taps išlaikytiniai ir tai daug kainuos Lietuvai.
24,9 proc. apklaustųjų teigė, kad tokia jų pozicija susijusi su didesne terorizmo grėsme, o 18,1 proc. nurodė, kad tai reikš didesnį nusikalstamumo lygį.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai (77,3 proc.) pritariančiųjų pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis sakė, kad imigrantai turėtų būti pabėgėliai nuo karo ar persekiojimų, bet ne ekonominiai migrantai. 69,9 proc. respondentų, keliančių išlygas pabėgėlių priėmimui, nurodė, jog imigrantai turėtų išmokti lietuvių kalbą, pažinti šalies kultūrą ir siekti integruotis į visuomenę.
32.8 proc. respondentų teigė, kad pabėgėliai turėtų būti perkeliami iš kultūriškai panašių šalių.
Pasak Pilietinės visuomenės instituto direktorės Ievos Petronytės, visi šie duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenė pabėgėlių priėmimą greičiausiai vertina ne iš rasistinių paskatų, o iš pragmatiško išskaičiavimo.
Savo ruožtu Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius L.Kukuraitis teigė, kad nesutikdama priimti pabėgėlių arba jiems sąlygas kelianti didžioji dalis visuomenės taip pat baiminasi ir dėl tautinio identiteto, tačiau nesugeba to aiškiai įvardyti, todėl tai neatsispindėjo visuomenės apklausoje.
13,9 proc. apklaustųjų teigė, kad imigrantai turėtų būti iš kaimyninių šalių, o 9,8 proc. nurodė, jog imigrantai turėtų būti tos pačios rasės.
23,2 proc. respondentų, kurie kelia sąlygas pabėgėlių priėmimui, sakė, jog atvykstantys imigrantai turėtų išpažinti krikščionybę. 13,9 proc. apklaustųjų teigė, kad imigrantai turėtų būti iš kaimyninių šalių, o 9,8 proc. nurodė, jog imigrantai turėtų būti tos pačios rasės.
9,3 proc. nepritariančiųjų pabėgėlių priėmimui tvirtino, kad imigrantai kelia grėsmę mūsų kultūrai, o 6,6 proc. teigė, jog imigrantai užims vietinių gyventojų darbo vietas.
Pagal Europos Sąjungos pabėgėlių paskirstymo programą Lietuva pernai įsipareigojo priimti apie 1100 pabėgėlius. Iki šiol jų perkelta 11.
Reprezentatyvią visuomenės apklausą bendrovė „Spinter tyrimai“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliko šių metų balandžio 18 – 25 dienomis. Apklausti buvo 1007 Lietuvos gyventojai.
