Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pagal siūlomą koncepciją menų mokyklos gali virsti vien vaikų laisvalaikiui skirtais būreliais, perspėja meno atstovai

Mokykloje
Photos.com nuotr. / Mokykloje
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dalis meno atstovų kritiškai vertina rengiamą neformaliojo ugdymo koncepciją, nes ji esą gali lemti, kad menų mokyklos virstų vien vaikų laisvalaikio leidimo būreliais.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos katedros vedėja Judita Žukienė ir „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas Vytautas Miškinis pirmadienį sakė, kad rengiama neformaliojo ugdymo koncepcija nėra teisinga, nes prilygina mokymą menų mokyklose neformaliajam ugdymui ir tokiu būdu „mokyklos virsta būreliais".

Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje jie tvirtino, kad dėl to profesionaliai mokytis menų galės tik pasiturinčiųjų vaikai.

Seimo narė Asta Baukutė pabrėžė, kad siūloma neformaliojo ugdymo koncepcija prilygina menų mokymą laisvalaikio užimtumui.

„Reikia atskirti du neformaliojo ugdymo dalykus: pirma, tai laisvalaikio užimtumas – būreliai, klubai, skautų sąjungos. Antra, tai formalus kryptingas papildomas ugdymas, kuris turi ir ugdymo planus, programas", – teigė A.Baukutė, pristatydama antradienį Seime vyksiančią konferenciją „Muzikos ir menų mokyklų vieta Lietuvos švietimo įstaigų sistemoje“.

Parlamentarė teigė, kad menų mokyklas prilyginant neformaliajam ugdymui ne tik menkinamas jų ir jose dirbančių pedagogų autoritetas, tačiau ir nepagrįstai sulyginamas mokinių krepšelio dydis. Pasak A.Baukutės, taip mokyklos virs centrais, kuriose mokiniai nebus mokomi kryptingai.

Anot A.Baukutės, menų mokyklos šiuo metu yra naikinamos prisidengiant ekonominiu sunkmečiu. Pasak parlamentarės, tikslinga būtų, kad jas valdant atsakomybę prisiimtų ne tik savivaldybės, bet ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

"Savivaldos įstatyme savivaldybė yra meno mokyklų steigėja ir likviduotoja. Ne kiekvienai savivaldybei vaikų ugdymas ir švietimas yra prioritetas. Naikinimas yra paprastas, mažinami pedagogams atlyginimai (...) mažinamas pamokų valandų skaičius, ir taip tai virsta būreliu", – tvirtino A.Baukutė. Seimo narės teigimu, blogybė yra ta, kad dėl šių sprendimų ŠMM turi tik patariamąjį balsą.

Ji teigė, kad pirmuosius signalus apie tai, kad priimant neformaliojo ugdymo koncepciją ketinama "naikinti muzikos ir meno mokyklas ir jas paversti būreliais" buvo gavusi dar pernai gegužės mėnesį.

Lapkritį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kad minėtosios koncepcijos priėmimas būtų sustabdytas. Pasak A.Baukutės, nors rengusios koncepciją darbo grupės veikla buvo pratęsta, Švietimo įstatymas jau yra parengtas.

Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovės J.Žukienės, nors užsienio valstybėse Lietuvoje taikoma profesionalių muzikos mokyklų sistema neegzistuoja, tai nereiškia, kad jos reikėtų atsisakyti, nes esą užsienio kultūros atstovai pavydi tokios sistemos.

J.Žukienės teigimu, patvirtinus minėtąją koncepciją, didės socialinė atskirtis, nes profesionalų ir kvalifikuotą menų mokymą galės gauti tik pasiturinčių asmenų vaikai, tuo tarpu talentingi, tačiau neturtingi vaikai bus prarasti.

Pasak jos, dabartinė ugdymo sistema yra priimtina, o ją pažeidus "nukentės ir kitos grandys".

"Ąžuoliuko" choro meno vadovas V.Miškinis tvirtino, kad minėtosios permainos vyksta dėl to, kad įstojus į Europos Sąjungą reikia perimti jos standartus. Visgi, pasak jo, skirti didesnį finansinį ir kitokį dėmesį meno mokykloms yra privaloma.

"Aišku, tai kainuoja valstybei, bet jei kalbėtume apie užsienį, jie skundžiasi, kad nėra pas juos tokios sistemos (...) Mes žinome, kad menas yra brangus, bet pačios progresyviausios valstybės investuoja į menus", – tvirtino V.Miškinis.

Pasak jo, menų mokymas negali tapti tik formaliu laisvalaikio mokymu malonumui, tai esą yra kryptingas mokslas su tikslu.

Vasario pabaigoje garsiausi šalies muzikai viešai išplatino kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir premjerą Andrių Kubilių, kuriame tvirtina, kad "viešumą pasiekęs Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas yra visiškai nepriimtinas ir žalingas muzikos kultūrai".

"Siūlomas modelis pakerta muzikinio ugdymo pamatus, naikina muzikos mokyklas – pirmąją ir būtiną muzikinio lavinimo grandį. Tai, ką kūrė mūsų tėvai ir seneliai, kas atnešė tarptautinį pripažinimą ir šlovę Lietuvai, ketinama nepataisomai sugriauti", – teigiama laiške.

Anot laiško autorių, muzikos mokyklos turi likti ne popamokinio, saviveiklinio ar kitokio pobūdžio būreliais, bet muzikos mokyklomis, o "muzikinių įgūdžių lavinimas ir muzikavimas negali būti pakeistas vien pramoga, diletantišku laisvalaikio leidimu". Valstybės privalo finansuoti tokias mokyklas, jos turi likti Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, o ne perduotos savivaldybėms.

Muzikos autoritetai pabrėžia, kad negalima vaikų muzikos ugdymo skaidyti į formalųjį, profesinį ar laisvalaikio, kaip esą numatyta projekte.

Kreipimosi autoriai nesutinka su siūlymu vienodomis sąlygomis finansuoti visus neformaliojo ugdymo tiekėjus. Anot jų, vieni dalykai gali būti dėstomi didelėse grupėse, kitiems tinka tik individualūs užsiėmimai, todėl ir finansavimas turi būti skirtingas.

Laiško autoriai pabrėžė, kad Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta muzikos ugdymo sistema, kurios principus labai aukštai vertina ir užsienio valstybių muzikos specialistai, todėl būtina ją išsaugoti ir plėtoti.

Viešą laišką pasirašė Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai dirigentas Juozas Domarkas, pianistas Petras Geniušas, violončelininkas ir dirigentas Davidas Geringas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, pianistė Mūza Rubackytė, dirigentas Saulius Sondeckis, smuikininkė Audronė Vainiūnaitė, pianistė Birutė Karosienė, pianistas, vargonininkas, muzikologas Leonidas Melnikas, dainininkas Virgilijus Noreika, kompozitorius, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas Rimvydas Žigaitis.

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą rengė Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė.

Projekte teigiama, kad siekiama sukurti neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, kurios pagrindu vienodomis sąlygomis būtų finansuojami visi neformaliojo ugdymo teikėjai. Mat dabar neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, atskiros savivaldybės skirtingai ją finansuoja – nuo 1103 iki 4027 litų vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui ir nuo 96 iki 1698 litų lėšų vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui per metus. Vidutiniškai savivaldybės neformaliajam švietimui skiria apie 7 proc. švietimo biudžeto.

Dokumento rengėjai tikisi, kad reforma neformalųjį ugdymą prieinamesniu padarys įvairaus amžiaus ir įvairių ugdymosi poreikių vaikams mieste ir kaime.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min