Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 12 12

Panevėžio moterų pataisos namams suteiktas kultūros paveldo vertybės statusas

Panevėžio pataisos namams, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka moterys, suteiktas kultūros paveldo vertybės statusas.
Kalėjimas
Kalėjimas / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Pasak „Lietuvos žinių“, Panevėžys negali pasigirti įvairių architektūros stilių pastatais, jame išskirtinę vieną užima tik jo veidą formavę istorinio, dar kitaip vadinamo plytų stiliaus statiniai, statyti ir daugelyje carinės Rusijos gubernijų. Tačiau šie, XIX amžiaus pabaigoje iškilę raudonų plytų pastatai, Panevėžyje baigia griūti.

Griuvėsiais virto naujųjų savininkų neprižiūrimas taip pat kultūros vertybės statusą turintis buvęs konservų fabrikas, toks pat likimas ištiko privatizuotą spirito varyklą. Kol kas nesuniokotą plytų stiliaus architektūrą šiuo metu geriausiai atskleidžia du Panevėžio moterų kalėjimo pastatai.

„Į kultūros vertybių sąrašą įtraukti Panevėžio kalėjimą rūpinomės norėdami jį išsaugoti ateities kartoms“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė.

Šie pastatai Panevėžyje atsirado 1893 metais tuometiniame miesto pakraštyje. 300 vietų kalėjimą Panevėžys pasistatė iš miesto Dūmos (savivaldybės) lėšų. Teigiama, kad kalėjimo būta pernelyg didelio šiam miestui, tad jis stovėjęs pustuštis. Iš pradžių tai buvo mišrus kalėjimas, kuriame nuteistieji ne tik atlikdavo bausmę, bet ir galėdavo įgyti pradinį išsilavinimą. Be to, kaliniai dirbo: gamino baldus, vinis ir reples, vijo virves.

Vėlesni, 1935-ųjų, duomenys byloja, kad Panevėžio kalėjime kalėjo 101 vyras, 33 moterys ir augo 5 nuteistųjų vaikai. Daugiausia kalinių jame būta 1952-aisiais – 590.

1960-aisiais šis kalėjimas tapo vienintele 450 vietų Lietuvos moterų įkalinimo įstaiga.

Šiuo metu Panevėžyje bausmę atlieka 300 moterų, drauge su įkalintomis mamomis auga 10 vaikų iki trejų metų.

Tai, kad Panevėžio pataisos namai tik šiomis dienomis gavo kultūros vertybės statusą, nustebino šios įstaigos direktoriaus pavaduotoją Ovidijų Burkauską. Jis teigė manęs, kad dirba seniai kultūros vertybės statusą turinčiame statinyje.

Apie galimą kalėjimo iškeldinimą iš miesto centro O.Burkauskas sakė pirmą kartą išgirdęs Algirdo Brazausko prezidentavimo metu. Tada kalėjimą ketinta iškeldinti iki 2030-ųjų, tačiau nieko nedaroma iki šiol.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius