Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 06 12

Panevėžyje akcija „Tvora“ vyksta sklandžiai – nugriauta 12 tvorų

Gegužę startavusi akcija „Tvora“, siekianti grąžinti neteisėtai tvoromis apjuostus vandens telkinius visuomenei, Panevėžyje taip pat duoda vaisių – regione pašalinta jau 12 savavališkų tvorų. Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departameno (RAAD) direktorius Valdemaras Jakštas tikino, kad akcija vyksta sklandžiai. Aišku, pasitaiko atvejų, kai dėl neleistino statinio tenka aiškintis ilgiau, tačiau anksčiau ar vėliau bus priimtas sprendimas ir dėl jų.
Aplinkosaugininkai pradėjo griauti neleistinas tvoras prie vandens telkinių
Aplinkosaugininkai pradėjo griauti neleistinas tvoras prie vandens telkinių / Idos Davidavičiūtės nuotr.

Panevėžio RAAD inspektoriai per akcijos vykdymo laiką patikrino 30 vandens telkinių. Nustatyti 25 pažeidimai, 12 savavališkų statinių gyventojai jau pašalino, 10-iai neteisėtų tvorų savininkų surašyti privalomieji nurodymai, o dėl 2 neteisėtų tvorų išdygimo aplinkybių dar aiškinamasi. Taip pat užfiksuotas ir vienas pažeidimas, nesusijęs su savavališkomis tvoromis.

Aptinkama įvairiausių atvejų

V.Jakštas tikino, kad inspektoriams akcija „Tvora“ nėra naujovė – jie dirba tokį pat darbą kaip ir anksčiau, tik dabar tam skirtas didesnis dėmesys: „Darbas vyksta taip, kaip vykęs. Tiesiog dabar skirta kur kas daugiau dėmesio tvoroms vandens apsaugos juostoje. Juk ir anksčiau, jei inspektoriai pamatydavo panašų pažeidimą, surašydavo nurodymus.“

Panevėžio RAAD direktorius pasakojo, kad inspektoriai, atvažiavę tikrinti vandens telkinių, randa įvairiausių dalykų. Tai nebūtinai būna tvoros, tačiau vis tiek neleidžia prieiti prie vandens. „Žmonės sudeda tiesiog malkas arba šiaudų ryšulius, tačiau tai vienaip ar kitaip vis tiek yra kliūtis. Aišku, tokiais atvejais pašalinti labai lengva“, – kalbėjo direktorius.

Nors kartais ir suprantamos tų savavališkai išdygusių tvorų priežastys, teisės aktų laikytis būtina, – teigė V.Jakštas.

V.Jakštas teigė, kad kiek daugiau laiko užima tokie atvejai, kai tenka iš tiesų rimtai aiškintis neteisėtos tvoros pastatymo aplinkybes. „Būna, kad tvoros savininkas jau seniai negyvena ten, kur ta tvora pastatyta. Taigi – reikia jį susirasti. Žmogus būna parodo dokumentus, kuriuose ta tvora yra numatyta. Dokumentai būna parengti pagal senąją tvarką, kai dar buvo kitokie reikalavimai nei dabar. Tada pradedama aiškinti, kas teisus. Kas be ko, viskas bus išsiaiškinta ir padaryta taip, kaip turi būti“, – tikino Panevėžio RAAD direktorius.

Abipusis supratimas

V.Jakštas tikino, kad gyventojai į inspektorių reidus reaguoja nekonfliktiškai. „Pažeidėjui viskas yra paaiškinama, surašomas protokolas, pasakoma, kiek tai gali kainuoti ir dažniausiai jis pats supranta, kad reikia tą neleistiną tvorą pašalinti“, – pasakojo RAAD direktorius.

Prie neleistinų tvorų naikinimo prisideda ir gyventojai, patys pranešantys departamentui apie neteisėtus statinius. Panevėžio RAAD direktorius pabrėžė, kad šiuo klausimu visada galima suprasti abi puses – ir pažeidėjus, ir norinčiuosius pailsėti prie vandens telkinio. Žmonės kreipiasi į departamentą, nes nori prieiti prie vandens telkinių, kurie priklauso visiems. Tačiau galima šiek tiek suprasti ir kitą pusę. „Pažeidėjai sako, kad atplaukia žmonių, pavyzdžiui, su baidarėmis, nori pasėdėti ten, kur šeimininkai gražiai susitvarkę, jiems leidžiama. Bet jie prišiukšlina, o tada, aišku, teritorijos savininkams nemalonu, atsiranda noras apsitverti nuo tokių svečių“, – kalbėjo RAAD direktorius.

Galiausiai V.Jakštas pridūrė, kad visur reikia tarpusavio supratimo. „Nors kartais ir suprantamos tų savavališkai išdygusių tvorų priežastys, teisės aktų laikytis būtina. Tverti tvorų vandens telkinių apsaugos juostoje negalima. Viską įmanoma išspręsti, tik reikia bandyti tai daryti ir pasistengti vienas kitą suprasti. Jei poilsiautojai elgsis kaip pridera, nereikės nė tų tvorų“, – tikino Panevėžio RAAD direktorius.

Ši akcija skirta ne bausti, o keisti mentalitetą, – pabrėžė V.Mazuronis.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pabrėžė, kad būtina keisti gyventojų požiūrį ir mentalitetą: „Aišku, iš karto taip neįvyks. Bet ši akcija skirta ne bausti, o keisti mentalitetą. Mano nuomone, gyventojų, besikreipiančių karštąja linija, ir savanoriškai nugriautų tvorų skaičius rodo, kad žmonės po truputį pradeda suprasti žalą gamtai. Aišku, praeis dar šiek tiek laiko, kol visi supras, bet tikrai judame to link.“

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad savavališkai aplink vandens telkinius tiesiamos tvoros – didelė grėsmė aplinkai. Jos ne tik neleidžia visuomenei naudotis tuo, kas priklauso visiems – bet ir labai žaloja gamtą. Arčiau nei pagal numatytus teisės aktus statomos tvoros darko kraštovaizdžio darną, trukdo įprastai gyvūnų migracijai ir daro neigiamą įtaką biologinės įvairovės vystymuisi.

Prie kovos su nelegaliomis tvoromis gali prisidėti ir gyventojai, pranešti apie tvoras telefonu (8 5) 273 2995, elektroniniu paštu a.zelvys@aaa.am.lt.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius