Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Lyderio grupė“ parengė miesto metropolinės įtakos zonos studiją. Tai viena šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014-2020 m. strateginio plano dalių.
Studija siekta išanalizuoti svarbiausias Panevėžio, kaip metropolinio centro, įtakos sritis Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskričių kontekste, numatyti prielaidas išnaudoti miesto konkurencinius pranašumus plėtrai, galimybes konkuruoti Lietuvoje ir būti stipriu partneriu kaimyniniams regionams.
Apibendrindami Panevėžio ir Šiaulių metropolių analizę studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos abu miestai turi atgaivinti dipolio idėją, kurti bendrą metropolinę zoną.
„Tam būtų panaudotos abiejų miestų stipriosios pusės. Tarkim, Panevėžio stiprybės – itin reikšminga „Via Baltica“ automagistralė, daugiau tiesioginių užsienio investicijų, daugiau įmonių linkusios diegti inovacijas, didesnė darbo vietų pasiūla. Šiaulių pranašumai – geresnė demografinė situacija, Zoknių oro uostas, aukštojo mokslo potencialas. Būtent bendra veikla ir siekiai įvairiose srityse (logistikos, geležinkelio transporto, investicijų, darbo jėgos mobilumo ir kt.) abiem miestams padėtų tapti dominuojančiu metropoliniu centru šalies šiaurinėje dalyje“, – sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Pasak rengėjų, šiuo metu Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas. Tačiau miesto įtaka jaučiama toliau – Pakruojo, Kupiškio, Pasvalio rajonuose (iš dalies ir Anykščiuose bei Radviliškyje). Taip yra dėl to, kad Panevėžyje didesnė paslaugų, prekių, pramogų, darbo pasiūla ir pan. Manoma, kad didmiesčio įtaka jaučiama apie 50 km spinduliu, o stipriausiai 15 km spinduliu, kur esančias gyvenvietes galima laikyti priemiesčiais. Bendras metropolinės zonos plotas yra 4200 kv. km, gyventojų – 242 tūkst.
Stiprinant Panevėžio, kaip metropolinio centro, potencialą siūloma labiau bendradarbiauti su gretimomis savivaldybėmis stiprinant darbo rinką, pritraukiant investicijas, gerinant tarptautinį susisiekimą ir transporto sistemas ir kt.
Miestui siūloma spręsti protų nutekėjimo problemą. Studijos rengėjai išanalizavo, kad Panevėžyje veikiančios aukštojo mokslo įstaigos (KTU Panevėžio institutas, VGTU nepertraukiamo mokymo centro filialas, Kolegija) sukaupusios nemažą mokslinį ir pedagoginį potencialą, rengia inžinerinį, techninį išsilavinimą turinčius specialistus. Tačiau įstaigų siūlomas išsilavinimas nemotyvuoja likti gimtajame mieste arba atvykti čia studijuoti.
Pagrindinė aukštųjų mokyklų problema – neišskirtinumas, trūksta perspektyvų mieste panaudoti įgytą išsilavinimą. Tad siūloma ieškoti inovatyvių studijų profilių (pavyzdžiui, institutui plėtoti robotiką), daugiau bendradarbiauti su mieste veikiančiomis įmonėmis, kad būtų tinkamai subalansuota darbo rinkos paklausa ir pasiūla.
Panevėžio miesto plėtros strateginiam planui parengti (su 6 studijomis) skirta daugiau kaip 278,5 tūkst.Lt ES parama. Bendra projekto vertė – per 327,7 tūkst. Lt.
