Pašnekovas pasakoja, kad kadaise Kaunas iš carinės gubernijos gynybinio miesto tapo modernia Europos sostine. Būtent tuo metu Kaune buvo pakeista kokybinė miesto raida: iš provincijos miesto į visavertį administracinį, kultūrinį, pramonės, mokslo centrą. Tada ir susiformavo toks Kaunas, kokį mes matome šiandien.
„Kalbant apie modernizmą ir baltą spalvą, reikia paminėti, kad ji pasirinkta neatsitiktinai. Visų pirma, pats modernizmo judėjimas buvo susijęs su švara, šviesa ir higiena. Šias vertybes ir iliustruoja balta spalva“, - sakė jis.
„Architekto Vytauto Landsbergio – Žemkalnio ar jo siekėjų pastatai irgi yra balti. Būtų galima išvesti visai įdomią paralelę su Italijos tarpukario architektūra. Minėtasis architektas mokėsi kartu su Italijos architektais. Mūsų architektūroje persiduoda dvelksmas iš Italijos. Barokas irgi į Lietuvą atkeliavo iš Italijos“, - priminė menotyrininkas.
Pasak pašnekovo, tokia iniciatyva padėtų pagerinti Kauno išvaizdą, kuri šiuo metu ja yra papilkėjusi. Jo nuomone, miestas apsinešęs nuo išmetamųjų dujų, paveiktas rūgštaus lietaus.
Tai nėra spalvinis architektūrinis rasizmas, - pabrėžia K.Rudokas.
K.Rudokas mano, kad balta spalva labiausiai išryškintų Kauno technologijos universiteto centrinius rūmus, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, buvusią spaustuvę, pieno centrą.
„Originalia balta spalva nudažyti svarbiausi tarpukario visuomeniniai objektai žymiai pagyvintų ir pagražintų šiandien papilkėjusio Kauno veidą“, - sako jis.
„Tai nėra spalvinis architektūrinis rasizmas. Tikrai nebūtina, kad visi pastatai būtų balti. Mes galvojame, kad ta spalvų įvairovė kartu su švaresnėmis ir baltesnėmis vietomis suteiktų miestui daugiau akcentų“, - teigė K. Rudokas.
Iki šiol tiksliai nėra žinoma, kiek Kaune tarpukariu buvo baltų pastatų.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
