„Gyvenimas gražus, jei turi sparnus“, – atitrūkęs kelis metrus į dangų nuo Smiltynės kopos šaukė vienas iš ketverto – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas tenoras Stanislovas Rezgevičius. Išvysti jį ne teatro scenoje, o pasikinkiusį vėją žvarbią dieną paplūdimyje – netikėta ir neįprasta.
Tačiau pats solistas su nedingstančia šypsena veide sakė, jog valdyti parasparnį jam jau seniai tapo nebe pramoga ar ekstremaliu sportu, o gyvenimo būdu: „Gyvenu du gyvenimus. Žemiškąjį ir Dangiškąjį. Ir abu juos vienodai myliu. Po žemelę bėgioju kojytėm, o į dangų mane nuneša parasparnis“. Teatralas parasparniu skraido jau nuo 1995-ųjų ir kaip instruktorius moko šio sporto subtilybių naujus oro pramogų mėgėjus. „Prieš tai skraidyklę buvau nusipirkęs, dabar skraidau parasparniu ir aš be to jau nebegaliu“, – entuziastingai bėrė solistas.
Gelbsti varikliukas
S.Rezgevičiaus nuomone, oras savaitgalį buvo tinkamas šiai sporto šakai, betrūko tik saulės. Parasparnių pilotai ore lyg Ikarai sklando ir be vėjo: vasarą jie dažnai renkasi Klaipėdos aerodrome, kur juos pakelia speciali technika su lynu.
„Turiu dar ant nugaros pritaisomą varikliuką, kuris padeda skristi ramiu oru, kai nėra vėjo. O be jo turiu laukti rytų arba vakarų vėjo, todėl dažniausiai skraidau prie marių arba prie jūros. Aerodrome mus pakelia į dangų, o tada jau gaudome karšto oro sroves lyg gandrai ir sklandome“, – pasakojo S.Rezgevičius.
Sklandant parasparniu galima pasiekti 60 kilometrų per valandą greitį. Parasparnis panašus į sklandytuvą, tik pagamintas iš medžiagos ir plonų virvelių (stropų). Parasparnio pilotas sėdi pakabinamoje sistemoje tarsi krėsle ir reguliuoja skraidyklės skrydžio kryptį ir aukštį.
S.Rezgevičius neslėpė, jog šis paralelinis jo gyvenimas atima nemažai laiko. „Kai aukštai bokšte plevėsuoja vėliavėlė iš Rytų, tu Rezgevičiaus nerasi, jis aukštai prie debesų“, – taip kartą parašęs režisieriui tikino solistas ir ėmė ruoštis naujam skrydžiui.
