Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pardavusi laisvą žemę savivaldybė tikisi gauti 320 mln. Lt

Neatmetama, kad laisvos valstybinės žemės pripirkimas sukels nemažai pykčių tarp kaimynų, kurie gali baigtis ir teismuose. Taip jau atsitiko dėl B.Lubio noro įsigyti papildomus beveik 6 arus.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Neatmetama, kad laisvos valstybinės žemės pripirkimas sukels nemažai pykčių tarp kaimynų, kurie gali baigtis ir teismuose. Taip jau atsitiko dėl B.Lubio noro įsigyti papildomus beveik 6 arus.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Naujoji tvarka, kai vilniečiams leidžiama įsigyti iki 6 arų šalia jų sklypų esančios laisvos valstybinės žemės, Vilniaus biudžetui turėtų atnešti apie 320 mln. Lt. Tačiau neatmetama, kad tai sukels naujų nesusipratimų tarp kaimynų – į tą patį žemės plotą gali pretenduoti keli kaimynai, šalia kurių sklypų tas žemės plotelis yra.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva Seimas 2009 metų pabaigoje priėmė Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, kurie leidžia pagal nustatytą tvarką gyventojams pasididinti sklypus, išsiperkant laisvos valstybinės žemės plotelį, bet jis negali būti didesnis negu 6 arai ir toje vietoje negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.

Anot vyriausiojo Vilniaus miesto architekto Artūro Blotnio, šie pakeitimai supaprastino procedūras, nes norint prisipirkti žemės nebereikia rengti naujo detaliojo plano, tokiu būdu pasiruošimo terminas nuo pusės metų sutrumpėja iki 2–3 mėnesių.

„Inicijavome pakeitimus atlikę miesto teritorijos analizę, po jos paaiškėjo, kad mieste tokios žemės turime apie 220 hektarų. Tai dideli plotai ir, jeigu leisime gyventojams išsipirkti pagal pernai metų pabaigos ar šių metų kainas, į savivaldybės biudžetą turėtų įplaukti apie 320 mln. Lt. Tai abipusė nauda: gyventojai galės įsigyti tą žemę, kuria dabar neteisėtai naudojasi, yra užsitvėrę tvoras, pasistatę statinius ar įsirengę automobilių stovėjimo aikšteles, taip papildydami biudžetą“, – sakė A.Blotnys.

Prisipirkdami laisvos valstybinės žemės plotelį gyventojai galės už jį sumokėti per 15 metų. Savivaldybė jau yra gavusi 712 piliečių pageidavimų prisipirkti žemės, daugiau negu pusė jų jau peržiūrėta, 410 prašymų yra persiųsta Nacionalinei žemės tarnybai.

Gali tekti kreiptis ir į teismus

Tačiau siekdami prisipirkti žemės, gyventojai privalės gauti kaimynų sutikimą, jeigu su ta laisva valstybine žeme ribojasi ir jų sklypas. „Jeigu žemės plotelis įsiterpęs tarp sklypo ir gatvės raudonųjų linijų, kaimynų sutikimų nereikia. Bet jeigu į tą sklypą gali pretenduoti ir kaimynas, tuomet reikia pirmiausia susitarti su kaimynu, jeigu nepavyks – savivaldybė siūlys tą žemę padalinti vienodomis dalimis. Jeigu ir tai nepadės, tuomet jau beliks kreiptis į teismus“, – sakė A.Blotnys.

Dėl žinomo verslininko Bronislovo Lubio siekio šalia savo sklypo Žvėryne prie Neries įsigyti dar beveik 6 arus valstybinės žemės Žvėryno bendruomenė kreipėsi į teismą. Anot jos atstovų, tokiu būdu ketinama ne tik įteisinti savavališkas statybas, bet ir užgrobti Neries pakrantę. A.Blotnio manymu, prisipirkdami laisvos valstybinės žemės plotelius gyventojai tikrai galės įteisinti nelegalias statybas, tačiau naudos iš to turės ir valstybė.

„Valstybės mastu nelegalios statybos yra įgavusios milžinišką mąstą, bet nematyčiau didelės bėdos, jeigu žmogus pastatęs niekam netrukdančią tvorą ar ūkinį pastatėlį ant ribos šalia nenaudojamos žemės, tą žemę, jeigu tai leidžia įstatymas, išsipirktų. Taip žmogus gautų papildomus kelis arus, už kuriuos sumokėtų rinkos kainą“, – sakė A.Blotnys.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min