Po penktadienio pavakarę įvykusios tragedijos, kai bandomas sulaikyti Telšių rajono gyventojas Artūras Noreika peiliu smogė pareigūnui į kaklą ir jį nužudė, policijos vadovybė ir vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas ėmė dairytis kaltų.
Po šio įvykio imta diskutuoti, ar normalu, kad į iškvietimą dėl buitinio konflikto siunčiami kelių policininkai.
R.Matonis 15min tikino, kad taip: „Pagal tvarką važiuoja tie pareigūnai, kurie yra arčiausiai įvykio vietos. Taip yra daug metų visoje Lietuvoje. Supraskite, jeigu žudo žmogų, negali kelių policininkas toliau matuoti greičio ar kažką kitą daryti – žinoma, kad skuba tas, kuris yra arčiausiai, kad kuo greičiau padėtų.“
Policijos departamento atstovas teigė, jog sunku pasakyti, kodėl į šį iškvietimą atvykę pareigūnai nedėvėjo neperšaunamų liemenių – jos gulėjo bagažinėje.
„Tai yra pareigūnų apsisprendimo reikalas. Nėra griežto nurodymo, kad jie privalo visą laiką būti su liemenėmis. Kažkada toks reikalavimas buvo, tačiau profesinės sąjungos pareiškė, kad jiems nepatogu, karšta, todėl tai buvo palikta pareigūnų apsisprendimui. Kai yra pavojingas iškvietimas, jie apsirengia, kai jo nėra, jos guli automobilyje“, – paaiškino Policijos departamento atstovas.
Tačiau profesinės sąjungos pareiškė, kad jiems nepatogu, karšta, todėl tai buvo palikta pareigūnų apsisprendimui.
Jis pridūrė, kad elektrošoko prietaisai patikrinami kiekvieną kartą, prieš pradedant tarnybą, su neveikiančiais niekas nepradeda dirbti.
R.Matonis pabrėžė, kad L.Šimkaus ir porininkės turimi elektrošoko prietaisai, Policijos departamento duomenimis, veikė.
Tačiau kodėl nesuveikė šiuo konkrečiu atveju – dabar galime tik spėlioti.
„Šiuo atveju pareigūnai priėmė sprendimą panaudoti elektrošoką, nes jie nematė pas jį nei peilio, nei dar kažko. Jis buvo paguldytas ant žemės, bet netikėtai išsitraukė peilį, tai – sekundžių reikalas. Jie priėmė sprendimą naudoti elektrošoką, toje situacijoje jiems pasirodė, kad tai yra efektyviausia priemonė“, – sakė jis.
Policijos departamento atstovas spaudai nesutiko, kad ši tragedija galbūt parodė, jog pareigūnams trūksta pasirengimo: „Pareigūnai pagal galimybes kiekvienais metais yra apmokomi. Būtent šie pareigūnai buvo pakankamai daug praėję mokymų ir šaudė daug, jie buvo tikrai gerai parengti.“
Kada pareigūnas gali iššauti?
Policijos veiklos įstatyme nurodomi atvejai, kada policijos pareigūnai gali panaudoti šaunamąjį ginklą.
Iššauti policininkas gali gindamasis, gindamas kitus ar nuosavybę, sulaikydamas, pristatydamas ar konvojuodamas nusikaltėlį ar tik nusikaltimu įtariamą asmenį, kuris vengia sulaikymo, tampa pavojingas pareigūnui ar šalia esantiems žmonėms.
Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas, kai kėsinamasi į policijos saugomą asmenį, objektą, transporto priemonę, kitą policijos turtą, riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu.
Policininkas gali šauti į automobilį, kurio vairuotojas nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, kai būtina išlaisvinti įkaitus ar užkirsti kelią teroro aktui, pabėgimo konvojuojant ar iš laisvės atėmimo vietų ar areštinių atvejais.
Įstatymas draudžia naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu gali nukentėti pašaliniai asmenys.
Taip pat atvejais, kai asmuo bando naudoti prievartą arba artinasi prie pareigūno ir neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo.
Policininkas turi teisę šauti į gyvūną, kuris kelia grėsmę policijos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Įstatymas draudžia naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola šių asmenų grupė ir (ar) šis užpuolimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Policininko nužudymu kaltinamam Artūrui Noreikai teismas sekmadienį skyrė trijų mėnesių suėmimą.
