Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta, kad valstybės tarnautojams priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad galėjo susidaryti tokių situacijų, kai už papildomą darbą turėtų būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios viršija minėtą ribą, tačiau pagal įstatymą tokia situacija nebuvo numatyta.
„Taip atsirado prielaida susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti mokama“, – penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
Anot KT, nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai.
Ydinga, teismo nuomone, buvo tokia situacija, kai vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti pareigūnams dirbti viršvalandinio darbo, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą.
Tokiu būdu galėjo susidaryti situacija, kai pareigūnams už papildomą darbą turėjo būti mokamos priemokos, kurios su priedų ir kitų priemokų suma viršijo 70 procentų pareiginės algos.
Teismas konstatavo, kad ginčytame įstatyme nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už papildomą darbą, priedų ir priemokų sumai viršijant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas penktadienį pranešė, kad pareigūnai sieks, jog valstybė jiems atlygintų žalą.
Anot pranešimo spaudai, dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pareigūnai kas mėnesį negaudavo iki 400 litų. Labiausiai esą nukentėjo žemiausios ir viduriniosios grandies pareigūnai.
Profesinių sąjungų iniciatyva teismuose nagrinėjama apie 30 tokių bylų. „Esant tokiam Konstitucinio Teismo sprendimui kitą savaitę inicijuosime kreipimąsi į Vyriausybę, kad būtų nustatytas pareigūnams, netekusiems dalies pajamų, grąžinimo mechanizmas“, – pranešime cituojamas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.