Kaip pranešė LNK žinios, juos turėsiančios prižiūrėti tarnybos skambina pavojaus varpais, kad dėl lėšų trūkumo jie negalės paleistųjų tinkamai prižiūrėti.
Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacija vykdoma lygtinai nuteistiems ar lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims.
Įstatyme numatyta, kad nuteisto arba probuojamo asmens buvimo vietos kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis laikoma intensyvia priežiūra. Ji galės būti vykdoma tris mėnesius ir pratęsta ne ilgiau kaip iki metų.
Praėjusių metų gruodį Seime priimant įstatymą buvo teigiama, jog šia priemone siekiama užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvus.
Skaičiuojama, kad apie 3000 nuteistųjų jau mažiau nei po mėnesio galės prašytis į laisvę. Tačiau juos turėsiančios prižiūrėti tarnybos skelbia, kad neturi pinigų tinkamai priežiūrai. Profsąjungos pirmininkas sako, kad situacija apgailėtina – regioninės pataisos inspekcijos turi vos po 5 – 6 apmokytus pareigūnus. Jis prašo Probacijos įstatymą (priimtą praėjusių metų gruodį – BNS) atidėti keleriems metams.
„Artėjantys rinkimai gal neleidžia ir politikams prisipažinti, kad lėšų truks. (…) Aišku galima daryti bet kaip, bet suprantat “bet kaip” gali darbą paversti niekais“, – sakė Pataisos inspekcijų darbuotojų profsąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus.
Kalinių globos draugijos pirmininkas sako, kad kaliniai streikuos, jeigu Probacijos įstatymas nuo liepos neįsigalios.
„Kaliniai netylės, jeigu nebus probacijos, ji bus sulaikyta arba iš baimės niekas nieko neišleis, kaliniai streikuos“, – kalbėjo Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis tikina, kad probacijos įstatymo įgyvendinimui pasirengta pakankamai gerai, o įstatymo įsigaliojimas nebus atidėtas.
„Idealiomis sąlygomis galbūt ir daugiau išteklių reikia ir kompetencijos, bet ką turime šiandien didelių grėsmių nematome“.
Paleisti pagal Probacijos įstatymą turės per 15 dienų įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją vietą, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame priežiūros plane numatytas priemones.
Praėjusių metų gruodį Seime priimant įstatymą buvo teigiama, jog šia priemone siekiama užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvus.
Įstatyme numatyta, kad probuotojas sudaro individualų probuojamo asmens priežiūros planą. Jis turi sumažinti riziką nuteistajam nusikalsti, motyvuoti jį integruotis į visuomenę, padėti tenkinti dvasinius ir socialinius poreikis, lavinti socialinius įgūdžius. Plane turi būti numatyta psichoterapija ir psichologinė pagalba, jeigu ji būtina.
Įstatymu probuotojai įpareigoti savo globotinius konsultuoti ir tarpininkauti tvarkant asmens ar kitus dokumentus, ieškant būsto, nukreipiant į socialinių paslaugų įstaigas, padedant įsidarbinti, skatinant lavintis ir kt.
Kai kuriems parlamentarams jau priimant įstatymą pernai kilo abejonių, ar kitąmet užteks pinigų įstatymui įgyvendinti, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai garantavo, kad įstatymui įgyvendinti jau pasirengta.
Lietuvos valdžios atstovai ne kartą yra sakę, kad būtina imtis priemonių mažinti nuteistųjų skaičių, nes pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmųjų Europoje.
