Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Strateginis planas: kad apleisti Šiauliai galutinai neišsivaikščiotų

Miesto svečių teigimu, Šiauliai turi pėsčiųjų alėją, kuri puikiai tiktų būti traukos centru, tačiau ji praktiškai tuščia.
Vadimo Simutkino nuotr. / Miesto svečių teigimu, Šiauliai turi pėsčiųjų alėją, kuri puikiai tiktų būti traukos centru, tačiau ji praktiškai tuščia.
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ne tik patys šiauliečiai, bet ir miesto svečiai kalba, kad darbo vietų trūkumas, maži atlyginimai – toli gražu ne vienintelės problemos, skatinančios emigruoti. Pats miestas, anot jų, darosi nykus ir nebepatrauklus. Šią problemą žino ir miesto valdžia. Šiaulių miesto savivaldybėje miesto bendruomenei buvo organizuotas susitikimas su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais tema „Šiaulių miesto urbanistinės raidos perspektyvos bei problematika rengiant miesto strateginį planą“.

Šiauliai – svečio akimis

„Kiek tenka lankytis įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, akivaizdžiai galima pastebėti, jog daugelis jų tvarkosi. Prie to rimtai prisideda gausi ES parama. Šiauliai tam tikra prasme yra vienas labiausiai mane nustebinusių miestų Lietuvoje. Miestas nesutvarkytas ir, sakyčiau, apleistas. Šiauliai turi pėsčiųjų alėją, kuri puikiai tiktų būti traukos centru – apsipirkimo, kavinių, restoranų gatve. Alėjos architektūra taip pat traukia akį, joje malonu vaikščioti. Tiesa, ji praktiškai tuščia. Žmonių srautas čia labai nedidelis. Yra keletas smagių kavinukių, viso labo keletas parduotuvių. Verslas, žinoma, visiškai priklausomas nuo žmonių srauto, o jo tiesiog nėra. Gero restorano miesto  centre nepavyko rasti ir tai labai stebina, nes Šiauliai – ganėtinai didelis miestas (tokio paties dydžio kaip Nancy, Prancūzijoje, ar Piacenza, Italijoje). Patekus į aikštę Šiaulių centre atrodo, jog nusikeli dešimtmečiais atgal į sovietmetį, nes aplink, regis, niekas nuo to laiko ir nepasikeitė. To patirto lengvo šoko nekompensuoja netgi ir neabejotinas miesto perlas – Šiaulių katedra. 

Gatvės mieste duobėtos, ypač jei įsuki automobiliu į kokią nors šalutinę gatvę. Tada atrodo, jog dardi vežimu. Šiauliai turi nuostabių parkų miesto centre, bet jie visi taip pat mena sovietmetį. Galų gale, apleistos karuselės Šiaulių centriniame parke primena Černobylį. Vaizdas tikrai slogus“, – „Šiaulių naujienoms“ rašė metų pradžioje čia lankęsis Jurgis (pavardė redakcijai žinoma).

Prekybos centras nėra traukos centras

Vyriškis tvirtina, kad pabendravęs su vietiniais miesto gyventojais išsiaiškino, jog didžiausias traukos centras – pietinėje miesto dalyje esantis prekybos ir pramogų centras. Anot miesto svečio Jurgio, turistui ar svečiui šis „prekybcentris“ ir jį apsupę sovietiniai pilki daugiaaukščiai visiškai neįdomūs. 

Akivaizdu, jog miestas yra valdomas prastai

„Akivaizdu, jog miestas yra valdomas prastai ir tą reikėtų keisti, nes Šiauliai tikrai turi perspektyvą. Miesto centre yra puiki, tačiau kiek apleista pėsčiųjų alėja, kuri turi tapti miesto akcentu. Netoliese yra parkai su vaikų žaidimų aikštelėmis, kurie prašyte prašosi sutvarkymo ir gali tapti traukos objektais. Lygiai tas pats su Talkšos vandens telkinio pakrančių vystymu. 

Nekaltinkite manęs politikavimu, kadangi net nežinau, kuri partija yra Šiaulių valdžioje, tačiau akivaizdu, jog ji tvarkosi labai prastai ir Šiauliams reikia ryžtingų permainų. Tai yra miestas su gera perspektyva ir jis negali likti toks apleistas, slogus, jog į jį nesinori grįžti“, – kritikos negailėjo miesto svečias.

Didesnis atlyginimas stabdytų emigraciją

Kol šiauliečiai ir miesto svečiai burnoja, Šiaulių miesto savivaldybė ruošia strateginį planą: vakar pakviesti Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai kartu su miesto valdžia diskutavo apie Šiaulių 5-10 metų raidos perspektyvą.

Profesoriaus Pranciškaus Juškevičiaus nuomone, didžiausia Šiaulių miesto problema – sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius. Per dešimtmetį Šiauliai prarado 17 procentų gyventojų, 2012 m. 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 20 emigrantų (Vilniuje – 13, Kaune – 16, Klaipėdoje – 19, Panevėžyje – 11).

Vadimo Simutkino nuotr./Profesoriaus P. Juškevičiaus nuomone, didžiausia Šiaulių miesto problema – sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius
Vadimo Simutkino nuotr./Profesoriaus P. Juškevičiaus nuomone, didžiausia Šiaulių miesto problema – sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius

„Visi tie bendrieji planai, kas buvo daryta, ką reikia daryti, yra būtini, bet ne šiuo metu. Jums reikia galvoti apie ateitį. Todėl svarbiausias dalykas – kurti naujas darbo vietas. Reikia ieškoti investitorių, kurie atneštų Šiauliams tokias darbo vietas, kurios yra gerai apmokamos, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams“, – patarimus dalijo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius P. Juškevičius.

Anot jo, vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu Šiauliuose siekia 1600 litų, nepakanka, kad žmonės neišvyktų ir juolab kad grįžtų į miestą. „Jei žmogus užsienyje skrosdamas žuvis gauna 5000–7000 litų, tai čia gaudamas į rankas bent 5000 litų jis tikrai niekur nevažiuotų“, – sakė P. Juškevičius.  

Gali ištuštėti daugiabučiai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius tikino, kad jeigu Šiaulių valdžia nesusiims ir mieste gyventojų taip sparčiai mažės, kils dar viena problema – ištuštės daugiabučiai. „Jei dideliame daugiabutyje smarkiai sumažės gyventojų skaičius, manau, jie bus patys suinteresuoti iš ten pabėgti. Juk reikės mokėti dvigubai didesnius mokesčius“, – svarstė P. Juškevičius pridurdamas, kad miesto valdžia turėtų apsvarstyti galimybę stabdyti priemiesčių plėtrą ir skatinti gyventojus keltis į miestą.

Jeigu Šiaulių valdžia nesusiims ir mieste gyventojų taip sparčiai mažės, kils dar viena problema – ištuštės daugiabučiai

Anot jo, dėl nykstančių Šiaulių su problemomis susidurs ir viešasis transportas. „Žinoma, jūsų mieste reikėtų jį vystyti. Bet dar kartą kartoju, jeigu gyventojų neliks, tai ir viešasis transportas nebus reikalingas. Gali nutikti taip, kaip jau yra kai kuriose užsienio šalyse, kad viešasis transportas taps socialine paslauga“, – aiškino jis.

Šiauliai gali turėti senamiestį

Šiaulių miesto valdžiai patarimų negailėjo ir ne vieną Šiaulių strateginį planą rengęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algis Vyšniūnas. „Strateginiame plane reikėtų labai aiškiai apsibrėžti, kur yra fundamentalūs, nepriklausantys nuo politinių vėjų dalykai ir kur yra tokie sutartiniai dalykai, kurie, kaip reikia, taip ir bus. Nori kas nors vaikų darželio, tegul pasidaro, ar gaila. Bet yra esminiai dalykai, kur kelios kartos tą darė, pavyzdžiui, senamiestis, centrinė miesto dalis. Tai yra vertybė, kurią ir reikėtų pabrėžti“, – teigė jis.

Profesorius valdžios atstovams pateikė pavyzdį, kad Šiauliai gali turėti lygiai tokį patį gražų senamiestį, kokį turi ir kiti didieji šalies miestai. „Žinoma, kad Šiauliuose gali būti senamiestis. 

Bet kol kas nėra bendro supratimo. Kol jo nėra, nėra ir poreikio. Čia tas pats, kaip aborigenui duoti televizorių. Jis net nežino, kas tai yra ir ką su juo daryti“, – sakė A. Vyšniūnas.

Pasak jo, ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose į centrinę miesto dalį braunasi verslininkai, o politikai tokius sprendimus lengvai „palaimina“. Maža to, leidžia statyti aukštus pastatus, kurie gadina bendrą miesto vaizdą. „Šiauliai turi ypatybę – iš kurios miesto pusės bevažiuosi, matysi Katedrą. Tačiau niekas apie tai nemąsto. Leidžia statyti visokius „dangoraižius“. Pastatas, sklypas, funkcija, kainos... Į miestą žiūrima kaip į ūkį, bet miestas tam per geras. Jis yra istorinė vertybė“, – pabrėžė A. Vyšniūnas.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min