Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parodoje – karšti „Lisco Gloria“ pėdsakai

„Lisco Gloria“ nelaimės, nutikusios praėjusiais metais, atgarsiai netyla iki šiolei. Ją prisimins ir Jūrų muziejus, parengęs naują ekspoziciją.
Jūrų muziejaus nuotr. / „Lisco Gloria“ nelaimės, nutikusios praėjusiais metais, atgarsiai netyla iki šiolei. Ją prisimins ir Jūrų muziejus, parengęs naują ekspoziciją.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pernai Lietuvą sukrėtė kelto „Lisco Gloria“ gaisras atviroje jūroje. Atrodo – neįmanomas dalykas: aplink jūra vandens, o laivas beviltiškai dega. Ši neeilinis įvykis paskatino Lietuvos jūrų muziejaus specialistus pasigilinti į žūtbūtinius jūros ir žmogaus santykius ir parengti parodą „SOS. Nelaimė jūroje“.

Vienas parodos rengėjų, istorikas Romualdas Adomavičius, pats ne kartą yra patyręs nirtulingą jūros jėga, nes ją pažįsta ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – yra jachtos „Lietuva“ įgulos narys. Pasak jo, suvaldyti vandens stichiją žmogus bejėgis iki šiol. Nors kaupia jūrinę patirtį ir vis geriau pažįsta gamtą, nors ir tobulinamos laivų konstrukcijos, tačiau jūron išplaukę jūrininkai kartais taip ir nesugrįžta namo. 1906 metais buvo susitarta dėl bevieliu telegrafu siunčiamo nelaimės signalo SOS naudojimo. Praėjus šimtui metų šis signalas jau tapo tik simboliu, o jį pakeitė pasaulinė palydovinė radijo ryšio sistema, apimanti visą planetą ir padedanti nustatyti nelaimės ištikto laivo vietą ir išsiųsti jam pagalbą.„Laivas – jūrininko namai jūroje, kuriuos palikti galima tik tada, kai laivas skęsta arba nesuvaldomai dega, - sako Romualdas Adomavičius. - Tada nepaprastai svarbu kuo skubiau išsiųsti pagalbos prašymą ir atlikti būtinus veiksmus laukiant pagalbos. Dažnam iš mūsų jūra yra tolima tarsi kosmosas, nors gyvenam šalia jos. Šioje parodoje ir stengiamės parodyti, kaip veikia pasaulinė nelaimės jūroje sistema, kokios ryšio priemonės yra naudojamos, kokia technika ir tarnybos budi kiaurą parą, kad per akimirką susiruošę skubėtų į pagalbą skęstančiam ar degančiam laivui. Pagaliau, „išpakuojame“ ir vadinamąjį „Išsigelbėjimo rinkinį“, kuriame yra specialaus maisto atsargos, reikalingos palaikyti gyvybei, kol sulaukiama gelbėtojų. Beje, parodos atidarymo metu vaišinsime svečius būtent šio rinkinio maisteliu.“

Paroda labai daiktiška – joje galima pamatyti, paliesti, o kai kuriais atvejais – net išbandyti gelbėjimo įrangą. Čia eksponuojami gelbėjimosi plaustai, liemenės, specialūs hidrokostiumai, kuriuos apsirengęs žmogus gali ilgą laiką plūduriuoti, laukdamas pagalbos, demonstruojamos pasaulinės gelbėjimo jūroje sistemos schemos. Įspūdį stiprina dideliame krane rodomi „Lisco Gloria“ gaisro jūroje vaizdai ir garsinis fonas: audros šniokštimas, žuvėdrų klyksmai, pagalbos signalo šaukiniai. 

Parodą rengti padėjo ir eksponatus paskolino Lietuvos Respublikos Karinės jūrų pajėgos, Karinės oro pajėgos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, laivininkystės kompanijai „DFDS Lisco“, Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras ir Baltijos TV.Paroda veiks iki kovo 1 dienos. Joje itin laukiamos yra moksleivių grupės, kurioms bus vedami nemokami šios intriguojančios ir praktiškai naudingos ekspozicijos pristatymai. 

Ekspozicija Jūrų muziejuje atidaroma penktadienį, 14.30 val.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min