Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulio lietuviai prašo Lietuvos pilietybę palikti ir naujosios kartos emigrantams

Pasas
„Scanpix“ nuotr. / Pasas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, į užsienį išvykusiems po 1990 metų.

Išeivijos atstovai tikisi, kad naujasis prezidentas palankiau spręs pilietybės klausimus, praneša Lietuvos radijas.

Tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą ketina siūlyti šią savaitę Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.

Komisijos pirmininkas Paulius Saudargas penktadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad komisija priėmė rezoliuciją, kad „naujasis Pilietybės įstatymas yra tobulesnis už galiojantį įstatymą, tačiau Seimui siūloma papildyti įstatymo projektą, numatant atvejį Lietuvos piliečiui būti ir kitos valstybės piliečiu, jeigu jis yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos ne tik iki 1990 m. kovo 11 d., bet ir po 1990 m. kovo 11 d. ir yra įgijęs kitos valstybės pilietybę“.

„Tikimės, kad tai nebus dar viena konstitucinė aklavietė. Jeigu galime išvykusiesiems po 1940 m. iki 1990 m. numatyti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę kaip atskirą atvejį, kodėl negalime atskiro atvejo numatyti ir po 1990 m. išvykusiesiems“, - svarstė parlamentaras.

Anot JAV lietuvės Dalios Puškorienės, naujajai emigrantų kartai kaip niekam kitam svarbu turėti lietuviškus pasus.

„Amerikoje yra daug atvažiavusiųjų iš Lietuvos po 1990 m., kurie tikrai palaiko labai tamprius ryšius su tėvyne. Čia turi gimines, vaikai atvažiuoja vasarą gyventi ir, jeigu jie pasiliks Amerikoje ir nori įgyti JAV pilietybę, ir jie, ir jų vaikai turi atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tai tikrai diskriminuojama grupė lietuvių, kurie Lietuvai turėtų būti ypač svarbūs. Jeigu kas grįš į Lietuvą gyventi, dirbti, prisidėti prie Lietuvos gerovės, tai yra ši grupė asmenų. Mums labai graudu, kad ši grupė išskirta iš įstatymo“, - kalbėjo D.Puškorienė.

Belgijos lietuvių bendruomenės atstovė Aurelija Norienė teigė, kad ypač Europoje daug naujosios kartos emigrantų, kurie taip pat nori išlaikyti ne tik emocinius ryšius su tėvyne.

„Lietuvos pilietybė - ne tik moralinis ryšis su tėvyne. Mes išvažiavome būdami lietuviai, norime pasilikti lietuviais. Nenorėtume, kad kitos šalies pilietybės įgijimas būtų laikomas kažkokiu nusikaltimu, dėl kurio būtų atimama Lietuvos pilietybė“, - sakė ji.

A.Norienės teigimu, daugelyje Europos šalių pripažįstama dviguba pilietybė. „Šalys, kurių pilietybę turime, nereikalauja, kad atsisakytume Lietuvos pilietybės“, - pabrėžė ji.

P.Saudargas sakė žinąs, kad prezidento Valdo Adamkaus sudaryta darbo grupė, rengusi Pilietybės įstatymo pataisas, yra įsitikinusi, jog toks dvigubos pilietybės atvejų išplėtimas prieštarauja Konstitucijai. Todėl jis vylėsi, kad jeigu Seimas pritars jų pataisai, ją pasirašys jau naujasis valstybės vadovas.

Konstitucijoje sakoma, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

P.Saudargo ir komisijos nuomone, pilietybės išsaugojimas naujajai emigrantų kartai dar galėtų tilpti į atskirų atvejų kategoriją.

Seimas po pateikimo yra pritaręs prezidento sudarytos darbo grupės parengtam Pilietybės įstatymui.

Naujoji redakcija dvigubą pilietybę išsaugo nuo 1919 metų sausio 9 dienos iki 1990 metų kovo 11 dienos iš Lietuvos išvykusiems asmenims ir visiems jų palikuonims.

Tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galės būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams, kaip ir šiuo metu.

„Visi tie asmenys, kurie išvyko iki 1990 metų, kurie buvo ištremti, jų pasitraukimas yra pateisinamas susiklosčiusiomis istorinėmis ir kitomis aplinkybėmis, ir konstituciškai yra pateisinama, kad tie žmonės pasitraukė. Tačiau tie, kurie išvyko iš nepriklausomos valstybės, jų gyvybei negrėsė pavojus, ir darbo grupė manė, kad tai yra esminė takoskyra tarp tų žmonių“, - minėtą nuostatą argumentavo prezidento patarėja Aušra Rauličkytė.

Dabar dviguba pilietybė leidžiama iš Lietuvos išvykusiems nuo 1940 metų birželio 15 dienos ir trims jų palikuonių kartoms - vaikams, anūkams ir proanūkiams.

Po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgydami antrą pilietybę.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Minėtame KT nutarime taip pat pabrėžta, kad norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min