Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulio lietuviai: prieš žmogaus valią atimti iš jo Lietuvos pilietybės negalima (papildyta 12.27 val.)

Regina Narušienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Regina Narušienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad Lietuvos Konstitucija garantuoja Lietuvos pilietybę visiems lietuvių kilmės šioje šalyje gimusiems žmonėms ir niekas neturi teisės jos atimti.

Į PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą Vilniuje iš visos planetos susirinkę lietuviai nevengs ir itin skaudžios jiems temos – Lietuvos pilietybės klausimo. Konstituciniam Teismui prieš keletą metų išaiškinus, kad Lietuvos ir kitos šalies pilietybė asmeniui gali būti suteikta tik įstatymu nustatytais išimtiniais atvejais, ši tema nuolat neduoda ramybės ir skaldo visuomenę. Seimas rudenį turėtų toliau svarstyti Pilietybės įstatymą, kuriuo siekiama kuo labiau išplėsti asmenų, galinčių turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, grupę.  

„Įstatymo priėmimas labai ilgai trunka. Konstitucinis Teismas (KT) tą sprendimą padarė prieš beveik 4 metus. Tauta turi nuspręsti, ko ji pageidauja. Tautai atstovauja Seimas. Seimas turės pirmiausia nuspręsti, ką nori pripažinti kaip pilietį“, – trečiadienį Seime, pristatydama ketvirtadienį prasidedantį minėtą pasaulio lietuvių renginį, sakė R.Narušienė. Ji pabrėžė, kad PLB nereikalauja išplėsti dvigubos pilietybės galimybių, tačiau yra prieš pilietybės atėmimą iš šalies piliečių.

Kas tas eiles dabartinių emigrantų čia užpildys ateity: ar tai bus rusai, baltarusiai, ar kinai?„Jau  nuspręsta ir priimtina ir KT, ir Vyriausybei, ir Seimui, kad tie, kurie išvažiavo okupacijos laiku – iki 1990–ųjų kovo 11–osios – lieka lietuviai: arba turi Lietuvos pilietybę, ar gali ją atgauti. Didžiausias klausimas susijęs su tais naujais emigrantais, kurie išvažiavo atkūrus nepriklausomybę. Čia yra labai daug skirtingų nuomonių. Mūsų pozicija yra, kad tie žmonės yra lietuvių kilmės, kurie gimė čia, Lietuvoje, kurie turi ir turėjo Lietuvos pilietybę, tai yra jų prigimtinė teisė ir tos teisės Lietuva neturi teisės atimti. Tas yra garantuota Lietuvos Konstitucijos. Bet kažkaip teisininkai nepasižiūrėjo, kas rašoma kituose straipsniuose. Mūsų pozicija tokia: prieš žmogaus valią atimti Lietuvos pilietybės negalima“,  – kalbėjo R.Narušienė. 

Pasak PLB pirmininkės, užtrenkti duris tiems lietuviams, kurie išvažiavo po 1990 metų, prieštarauja Lietuvos interesams: „Jie turėtų palaikyti tuos ryšius su tėvyne per pilietybę. Tai yra svarbiausias ryšys su tėvyne. Tai yra mūsų esmė, tai yra mūsų paveldas ir ją atimti yra prieš to žmogaus teises ir ypač yra atstūmimas lietuvių. Kas tas eiles dabartinių emigrantų čia užpildys ateity: ar tai bus rusai, baltarusiai, ar kinai?“

Atsisakoma tiltų tarp dviejų kultūrų? (papildyta 12.27 val.)

R.Narušienės teigimu, Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu kasdien iš šalies išvyksta apie 130 Lietuvos piliečių. Ji pabrėžė, jog nežinia, kuriam laikui jie išvažiuoja, be to, bent dalis norės sugrįžti. Tačiau netekę pilietybės galės sugrįžti ne visi: „Nepamirškit, kaip skaudu yra, kai šeima atmeta kokį nors šeimos narį.“

PLB Valdybos narys Petras Maksimavičius pabrėžė, jog ši organizacija nesiekia išplėsti dvigubos pilietybės sferos, kaip neretai teigiama Lietuvoje.

„Niekas iš mūsų nekelia klausimo dvigubos, trigubos pilietybės klausimo. Esminis klausimas yra daryti viską, kad Lietuvos piliečio nebūtų atimta Lietuvos pilietybė. Tai yra svarbiausias tikslas, svarbiausia vertybė. Lietuvos pilietis, tarkim, išvykęs į užsienį, jaunas, darbingas, kartais dėl savo patogumo, neapmąstęs įgyja kitos šalies pilietybę. Bet tai nereiškia, kad jo nuomonė nepasikeis, kai jam sukaks 50 ar 60 metų, dar daugiau ar mažiau. Atėmimus iš jo pilietybę mes jį automatiškai prarandam",  – kalbėjo P.Maksimavičius. 

Kita Valdybos narė Jūratė Caspersen akcentavo, kad lietuviams užsienyje kartais prireikia šalies, kurioje jie gyvena, pilietybės tam, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti vietos gyvenime. Tai esą gali duoti naudos ir Lietuvai. „Jeigu yra aktyvus žmogus, jis nori dalyvauti visuomenės valdyme ten, kur gyvena 20 metų, kur jo vaikai lanko mokyklas. Žmogus kuris turi Lietuvos ir,pavyzdžiui, Šveicarijos pilietybę, gali būti renkamas į savivaldą, gali turėti balsą ir tuo savo balsu įnešti labai daug Lietuvos į tos šalies gyvenimą“, – kalbėjo Šveicarijoje gyvenanti J.Caspersen. Esą „jeigu žmogus turi tik vieną lietuvišką pasą, ir gyvena tik mažam kaimely, kad jis ir kalba lietuviškai, kad ir valgo kiekvieną sekmadienį cepelinus, jis vis tiek gali atnešti mažiau naudos Lietuvai negu žmogus, kuris yra renkamas į vietos valdymo organus. <...>Mes atsisakom tos aktyvios visuomenės dalies, kuri gali tapti tiltu tarp dviejų kultūrų, dviejų šalių“. 

Pažiūrėkim, ką mes darom – mes skaldom šeimas.PLB atstovai pasakojo žinantys ne vieną konkretų atvejį, kaip iš lietuvio buvo atimta Lietuvos pilietybė.

Belgijos lietuvių atstovė Aurelija Norienė pasakojo apie lietuvę, susituokusią su belgu ir netekusią Lietuvos pilietybės. Santuoka iširo, ji su vaikais norėtų grįžti į tėvynę, bet nebegali. „Moteris, kuri gimė čia, nuvažiavo į Ameriką, ištekėjo už lietuvio, kuris irgi gimė Lietuvoj, bet ją apleido per okupaciją, turi tris vaikus. Ir jos vyras ir vaikai yra Lietuvos piliečiai, o ji – ne, nes priėmė JAV pilietybę. Pažiūrėkim, ką mes darom – mes skaldom šeimas“, – kalbėjo R.Narušienė.

Naujas įstatymas iš esmės tiktų

Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas. Pirminį jo variantą pasiūlė Prezidentūrą prezidento Valdo Adamkaus laikais. Šiame dokumente dvigubą pilietybę siūlyta leisti turėti tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims. Jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990–ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai. Svarstydamas projektą Seimas išplėtė dvigubos pilietybės erdvę, galima sakyti, politiniu principu. Siūloma leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.
Kalbėdama apie Seime svarstomą Pilietybės įstatymą, PLB atstovė sakė, jog naujasis projektas nėra tobulas, bet daug geresnis už dabartinį laikinąjį įstatymą ir iš esmės priimtinas – „patenkintų jeigu ne visus lietuvių kilmės lietuvių, bet nors didžiausią dalį“. Esą yra įvairių teisinių būdų, kaip įteisinti tokią tvarką, kuri neprieštarautų Konstitucijai, mat pagrindiniame šalies įstatyme kalbama ne tik apie dvigubos pilietybės apribojimus, bet ir, pavyzdžiui, apie tai, kad ji įgyjama gimstant, ir kitas šiuo atveju patogias normas.

„Teisiškai yra galimybių viską sutvarkyti, reikia tik politinės valios ir apsisprendimo Seime“, – tvirtino R.Narušienė. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį ryte susitikusi su PLB atstovais, išdėstė poziciją, kad visi lietuviai, kurie išvažiavo iš Lietuvos ir turi lietuviškas šaknis, turi teisę į dvigubą pilietybę, todėl negalima skirstyti jų į dvi grupes, kurios vieni turi teisę išsaugoti teisinį ryšį su Lietuva, kiti – ne.

PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena daugiau nei 1 mln. lietuvių kilmės asmenų. 
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min