Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasiektos neatsakingo kalbėjimo ribos – apie „Snoro“ problemų lyginimą su trėmimais sako istorikas Nerijus Šepetys

Juozas Statkevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Juozas Statkevičius
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Istorikas Nerijus Šepetys sako, kad Lietuvos viešojoje erdvėje yra pasiektos neatsakingo kalbėjimo ribos, kai nemąstant kai kurios problemos lyginamos su didžiausiais istoriniais nusikaltimais.

Mokslininko teigimu, didelė atsakomybė už tai, kad „nesąmonės“ ar „užgauliojimai“ patenka į viešąją erdvę, tenka šalies žiniasklaidai.

Karolio Kavolėlio/BFL nuotr./Benas Gudelis
Karolio Kavolėlio/BFL nuotr./Benas Gudelis

Taip N.Šepetys sakė BNS paprašytas pakomentuoti verslininko  Beno Gudelio ir dizainerio Juozo Statkevičiaus pasisakymus, kai pirmasis prabangos mokesčių įvedimą, o antrasis lėšų įšaldymą „Snore“ palygino su trėmimu į Sibirą.

„Pirmiausia reiktų pripažinti: taip, pastaruoju metu turbūt yra pasiektos kraštutinės ribos, iki kurių galima ką nors plūsti, kokiais žodžiais išvadinti, su kuo sulyginti. Jos yra persimetusios ir į religinę sferą, ir į istorinę praeitį arba, dar paprasčiau kalbant, didžiausius įmanomus nusikaltimus. Bet kokie dalykai gali tapti palyginimo objektu, kliše viešojoje erdvėje ką nors plūstant, kaltinant, demonstruojant įsiskaudinimą, norint įžeisti asmenį ar neapibrėžtą žmonių grupę“, – sakė N.Šepetys.

Pasak istoriko, didžioji dalis Lietuvos žmonių taip kalba negalvodami, vartodami neretai  žiniasklaidos viešojoje erdvėje išplatintas klišes. Taip, anot N.Šepečio, tarsi formuojasi kolektyvinė sąmonė. Pasak jo, nors laisvė suteikia galimybes gyventi, mąstyti ir elgtis ne kolektyviškai, o individualiai ir atsakingai, tačiau dalis lietuvių to neišmoko.

„Prie to daugiausia prisideda ne tiek viešosios erdvės pagrindiniai pripildytojai žurnalistai, kiek tos erdvės formuotojai ir redaktoriai, kurie pasiūlo antraštes. Jie tomis antraštėmis žmones pripratina matyti ir įvardinti tikrovę. Kai antraštės pasiekia radikalumo ribą, pačiais baisiausiais dalykais yra apkaltinami ar sulyginami patys paprasčiausi politiniai veiksmai ar pasakymai, prasideda grįžtamasis ryšys. Žmonės ima tas klišes iš savo galvos, atranda palyginimą ir sako“, – kalbėjo N.Šepetys.

Jis pažymėjo, kad apie 40 proc. lietuvių neturi istorinės sąmonės ir tik maždaug dešimtadalis žmonių turi aiškų supratimą apie savo valstybės arba tautos istoriją. Istorikas taip pat sakė seniai pastebėjęs tendenciją, kad dalis visuomenės sąmoningai užgaulioja politikus, kurie pabrėžia, kad sovietmečiu gyventi buvo blogiau.

Nerijus Šepetys pažymėjo, kad apie 40 proc. lietuvių neturi istorinės sąmonės ir tik maždaug dešimtadalis žmonių turi aiškų supratimą apie savo valstybės arba tautos istoriją.

Tačiau N.Šepetys akcentavo, kad žinomi žmonės viešojoje erdvėje neadekvačius palyginimus vartoja „ne dėl noro įsilieti į kolektyvinę sąmonę, o turbūt todėl, kad yra įpratę viešoje erdvėje kalbėti nemąstydami“.

„Vienas supranta apie kažkokius judesius, kitas – apie drabužius, trečias galbūt moka pinigą uždirbti, bet atsakingai kalbėti mąstydami jie nemoka. Mes žinome, kad ir didelė dalis žurnalistų ar aktorių, kurių pilna viešojoje erdvėje, pasižymi ypatingu nesugebėjimu ar nenoru mąstyti. Ir jie užpildo tą erdvę, diktuoja madas. Tokioje situacijoje labai lengvai gali pasitaikyti, kad bet kas gali būti pavadintas bet kuo, bet ką galima sulyginti su bet kuo, nes niekas nieko nereiškia. Mūsų šou kultūra įtraukia į viešąją erdvę ir autoritetais padaro žmones, kurie apskritai nepratę gyvenime mąstyti“, – kalbėjo istorikas.

Jis pažymėjo, kad laisvas žodis „plėtojasi nelogiška ir ydinga linkme“, tačiau kartu sakė, kad būtų klaidinga manyti, jog laisvas žodis ar laisvė visiems sakyti, ką nori, yra problema.

„Atsakingiau turi žiūrėti tie, kurie toje viešojoje erdvėje tvarkosi. Jeigu atsirastų žiniasklaidos savikritika, savikontrolė neleisti plūdėjams primesti diskurso, neišviešinti kiekvienos pasakytos nesąmonės, užgauliojimo, nepopuliarinti brutalaus įžeidimo. Jei būtų įprotis, kad nereikia šitų dalykų kišti į viešumą, gal viskas būtų geriau“, – teigė N.Šepetys.

„Tiems žmonėms, kurie nori bet kokia kaina įžeisti asmenį, užgaulioti kitus ar kalbėti nesąmones, neturėtų būti suteikiamas ruporas. Nereikia jiems pakišti mikrofono: „Na, sakyk, žmogau, paskui mus daug kas skaitys, jeigu įdėsime tavo citatą į antraštę.“ Toks būtų receptas“, – sakė istorikas.

Sovietų okupantai iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežė apie 275 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daug žmonių Sibire mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

J.Statkevičus bankrutavus „Snorui“ negalėdamas pasinaudoti šio banko sąskaitoje buvusiais pinigais gruodžio pradžioje portalui lrytas.lt sakė, kad ši situacija jam primena trėmimus.

„Visa šita „Snoro“ situacija man primena 1941 metų birželio mėnesį, kai visus staiga suvarė į traukinį ir išvežė į Sibirą. Galbūt banke ir vyko kažkokie nešvarūs dalykai, bet kur tada valstybė žiūrėjo anksčiau? Kur jie buvo? Pernai „Snoras“ paskelbtas geriausiu banku, o šiemet jau štai jis pats blogiausias. Esu nustebęs. Atsimenu, kaip bankrutavo „Sekundės“ bankas. Tačiau tai buvo privačių bankų ir aferistų organizuotas bankrotas. Dabar taip daro valstybė. Siaubas“, – sakė J.Statkevičius.

Tuo metu žinomas verslininkas B.Gudelis komentuodamas politikų norus įvesti vadinamuosius prabangos mokesčius taip pat vartojo palyginimą su trėmimais.

„Komentaras toks: visus, kurie turi daugiau nei milijoną, reikia išvežti į Sibirą. Jei turi tiek pinigų – tai reikia vežti. Sukrauti į vagonus ir vežti. Kaip buvo 1940 metais“, – prieš savaitę portalui lrytas.lt sakė B.Gudelis.

Sovietinės okupacijos metais iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta apie 275 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daug žmonių Sibire mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min