„Sausio 2 dieną vyks partijos valdybos posėdis, per jį ir apsvarstysime galimą scenarijų“, – trečiadienį BNS sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Anot jo, M.Adomėnas bus kaltinamas priesaikos sulaužymu.
Socialdemokratai priminė, kad gruodžio viduryje Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau buvo įspėjusi konservatorių dėl jo teiginių apie Konstitucinį Teismą (KT), tačiau jis esą šio įspėjimo nepaisė.
„Žodiniai įspėjimai parlamentaro M.Adomėno neveikia, tad tenka imtis griežtesnių priemonių. Aukštas šalies pareigūnas privalo galvoti, ką kalba, ir rodyti visuomenei pavyzdį. Deja, konservatorius M.Adomėnas, elgiasi atvirkščiai, todėl kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis rinksime kolegų Seimo narių parašus, kad būtų galima pradėti apkaltą“, – teigė LSDP frakcijos seniūnas.
M.Adomėnas anksčiau KT yra pavadinęs teisine chunta, o jo sprendimą dėl šeimos koncepcijos – nusikalstamu. KT pripažinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, parlamentaras suabejojo šio teismo nešališkumu. Mat jo duomenimis, septyni iš devynių KT teisėjų yra susiję darbo santykiais su aukštosiomis mokyklomis.
A.Butkevičiaus teigimu, apkaltos proceso pradėti anksčiau nei kovą vargiai pavyks, nes rengti neeilinę Seimo sesiją kol kas nenumatoma, o pavasario sesija prasidės kovo 10-ąją.
Kitų opozicinių Seimo frakcijų atstovai atsargiai kalba apie socialdemokratų iniciatyvą.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys BNS trečiadienį teigė, kad „darbiečiai“, ar palaikyti apkaltą M.Adomėnui, spręs tik, kai pamatys dokumento tekstą.
„Kol kas nesame įsigilinę į argumentus“, – sakė jis.
Tuo pačiu V.Gapšys priminė, kad anksčiau jų frakcija palaikė siūlymą Seimo nutarimu nutraukti M.Adomėno kaip Seimo nario įgaliojimus, nes jis nebuvo laiku atsisakęs su parlamentaro mandatu nesuderinamų pareigų.
Pasak partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno Valentino Mazuronio, M.Adomėno „periodiniai pasisakymai apie KT kelia labai rimtų abejonių“.
„Nenoriu pasakyti, kad Konstitucinis teismas yra institucija, apie kurią negalima reikšti nuomonės, bet tokia forma, tokie epitetai, kuriuos vartoja M.Adomėnas, neleistini ir nepriimtini“, – kalbėjo „tvarkietis“.
Tuo metu Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis abejojo, ar baigiantis Seimo kadencijai verta imtis tokių procedūrų kaip apkalta.
„Kiek čia to Seimo beliko. Tuščias darbas. Gal geriau reikėtų inicijuoti daugiau įstatymų pasiūlymų“, – sakė jis.
Anot V.Žiemelio, socialdemokratai su jų frakcija nesitarė dėl planų rengti apkaltą M.Adomėnui.
„Tik iš laikraščių sužinojome, kad tai daro, todėl tikrai dar nesvarstėme šios idėjos“, – tvirtino Krikščionių partijos frakcijos seniūnas.
Pagal Seimo statutą, inicijuotą apkaltą Seimo nariui dėl priesaikos sulaužymo turi teisę ne mažiau kaip 36 parlamentarai. Po to sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri tiria siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumą. Jeigu komisija pripažįsta, kad siūlymas rengti apkaltą pagrįstas ir jos išvadą patvirtina Seimas, kreipiamasi į KT, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
KT pripažinus, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seime rengiamas slaptas balsavimas. Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba 85 visų Seimo narių.
Kol kas vienintelis Seimo narys Linas Karalius per apkaltą yra netekęs parlamentaro mandato.
