Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad ištisais kvartalais renovuojamų Vilniaus daugiabučių nepamatysime ir šiemet. Ir tam meškos paslaugą esą padarė prieš mėnesį vykę savivaldos rinkimai, kurių metu kandidatai į miestų ir rajonų tarybas nevengė kalbėti apie tai, kad renovacija daugiabučiams nėra būtina, ypač valstybei sumažinus savo paramą.
Parama nėra per maža
„Buvo kalbėta, kad kai kurių namų nereikia modernizuoti, o geriau nugriauti. Kai kurie žmonės patikėjo, bet kaip vyks tas procesas, kas sumokės už seno namo nugriovimą, naujo pastatymą, niekas nepasakė. Taip pat ne vienas kartojo, kad dabar, kai parama siekia tik 15 proc., renovuoti namų neapsimoka. Dabar skiriama Valstybės parama yra išties didelė, o ir paskolų metinės palūkanos siekia tik 3 proc. Jeigu turėčiau tokias sąlygas pirkti nuosavą automobilį, tikrai įsigyčiau naują. Juk namai, kuriuos reikia renovuoti, taip pat yra gyventojų nuosavybė, todėl parama reikėtų naudotis“, – tikino J.Antanaitis.
Anot jo, sąskaitos kiekvieną žiemą už šildymą bus vis didesnės, nes namai sensta, suvartoja vis daugiau energijos, o ir pati energija brangsta. Be to, jo manymu, kuo ilgiau bus laukiama, tuo daugiau teks įdėti į remontą.
Daugiabučius administruojančios bendrovės „Antakalnio ūkis“ vadovė Zina Keršienė sakė pajutusi, kad pastaruoju metu galimybe renovuoti namus susidomėjimas ūgtelėjo. „Antakalnyje tikrai turime pavyzdžių, kaip namai renovuojami, kai kurie jau atnaujinti. Ypač tuo suinteresuoti nedideli namai. Daugiabučių gyventojai nori bendradarbiauti su mumis, patys pateikia siūlymus, mes organizuojame susirinkimus, parengiame investicinius projektus“, – sakė Z.Keršienė.
Anot direktorės, šiuo metu renovacija vykdoma keliuose M.Oginskio, Mildos, Tramvajų, Antakalnio gatvių namuose.
Stabdo ir biurokratija
Jeigu būtų renovuojami seni, itin apleisti daugiabučiai, tuomet visi pamatytų, kaip įmanoma sutaupyti ne apie pusę dabar sunaudojamos šilumos, o net 70–80 proc, – sakė A.Aliulis.Renovacijos projektus visoje Lietuvoje kuruojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Arūnas Aliulis teigė, kad šiuo metu pradedamas įgyvendinti 71 renovacijos projektas. Aktyviausiai projektus rengia vilniečiai, tačiau direktorius pripažino, jog biurokratinės kliūtys vis dar procesą stabdo.
„Pirmiausia pasiryžę namą renovuoti gyventojai turi eiti į banką, ir jeigu bankas mato, kad bendrija turi 99 proc. tikimybę atiduoti tą paskolą, jai leidžiama tuo pačiu metu ir derėtis su banku, ir pildyti prašymus, rengti dokumentus investicinių ir techninių projektų, rangos darbų pirkimui. Formalumai užima daug laiko, tačiau tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo Europos Sąjungos institucijų, skiriančių pinigus“, – teigė A.Aliulis.
Anot jo, kur kas efektyvesnis pavyzdys būtų, jeigu būtų renovuojami ne buvę kooperatiniai namai, kurie ir iki renovacijos buvo prižiūrimi, bet seni, itin apleisti daugiabučiai, tuomet visi pamatytų, kaip įmanoma sutaupyti ne 50, o 70–80 proc. šilumos.
Renovacija finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšų. Iš viso tam yra skirta apie 800 mln. Lt.
