Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pataisa dėl tiesioginių mero rinkimų patyrė fiasko (papildyta 15.05 val.)

Seimo salė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Seimo salė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Parlamente žlugo balsavimas dėl tiesioginių merų rinkimų. Seime antradienį nesusidarė konstitucinė dauguma – 94 parlamentarai, kurie palaikytų pagrindinio šalies įstatymo pataisą. Dabar prie šio klausimo galima grįžti tik po metų, kai savivaldos rinkimai jau bus pasibaigę.

Už tiesioginius mero rinkimus įteisinančią Konstitucijos pataisą balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 18-a. Nors dėl tiesioginių mero rinkimų turėjo susitarti valdančioji koalicija, vieningai už pataisą balsavo opozicijos partijos: socialdemokratai, Darbo ir Krikščionių partijos, taip pat valdantieji liberalcentristai. Tuo tarpu tarp balsavusių „prieš“ – nemažai pagrindinės valdančiosios konservatorių-krikdemų frakcijos narių, taip pat – po du valdančiųjų Liberalų sąjūdžio ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos atstovus.

Neatmeta galimybės palikti koaliciją

Dėl šios Konstitucijos pataisos Seimas balsavo antrą kartą, todėl grįžti prie jos bus galima tik po metų. Liberalcentristų, kurie nuolat pabrėžia, kad tiesioginių mero rinkimų klausimas jiems yra vienas svarbiausių, atstovas Artūras Melianas pareiškė, jog kitąmet merų tiesiogiai rinkti jau bus nebeįmanoma. Jis kalbėjo apgailestaujantis, jog dalis konservatorių-krikdemų ir Liberalų sąjūdiūdžio atstovų buvo Seimo salėje, tačiau nebalsavo – balsavo „kojomis“. 

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narys Žilvinas Šilgalis dar prieš balsavimą įspėjo didžiausios koalicijoje konservatorių-krikdemų frakciją, kad šiems nebalsavus už tiesioginius merų rinkimus, liberalcentristų partijos skyriai kels klausimą, ar partijai verta likti koalicijoje.

LiCS lyderis Gintautas Babravičius, paklaustas apie galimybę trauktis iš valdančiųjų, taip pat pabrėžė, jog Konstitucijos pataisos neparėmė svarbi konservatorių-krikdemų dalis ir kai kurie Liberalų sąjūdžio nariai. Esą tai „privers mus labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis.“  

Tačiau G.Babravičius pabrėžė, jog sprendimus priims vidinės partijos institucijos: „Mano, kaip partijos vadovo arba bet kurio kito garbingo Seimo nario, nuomonė kol kas yra tik asmeninė nuomonė. Iki vakar nesvarstėme galimybių palikti koaliciją.“ 

„Mano asmenine nuomone, reikia sėstis su koalicijos partneriais ir šnekėtis, nes po šito sprendimo pasaulis nei sustoja, nei pradeda judėti į priekį. Paprasčiau – tai yra dar vienas iš ženklų, kad koalicija priimtų strateginių sprendimų nesugeba realizuoti Seime. Tai verčia nerimauti“,  – dėstė G.Babravičius.

Premjeras: tai ne mūsų kaltė

Premjeras, krikščionių-konservatorių vedlys Andrius Kubilius po balsavimo koalicijos partnerių kaltinimus nebalsavus permetė opozicijai ir rodė pirštu į socialdemokratus bei „darbiečius“. Esą šie entuziastingai palaikė tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau per balsavimą buvo salėje ir nebalsavo. Esą vien koalicijos, turinčios 70 balsų, nebūtų užtekę.  

Vien koalicijos, turinčios 70 balsų, nebūtų užtekę.„Jeigu socialdemokratai ir „darbiečiai“ būtų balsavę taip, kaip jie kalbėjo, pataisa būtų buvusi priimta net su mūsų vidinėmis koalicijos problemomis. Noriu priminti, kad Tėvynės sąjunga prieš rinkimus į Seimą buvo pasisakiusi prieš tiesioginius mero rinkimus. Kompromiso labui buvome sutarę, kad galima svarstyti, kol rasime tinkamą modelį. Čia aš iš mūsų pusės nematau labai didelių nuodėmių“,  – kalbėjo premjeras.

A.Kubilius sakė, jog Tėvynės sąjunga pasisako už platesnes savivaldos reformas nei vien mero rinkimų tvarkos pakeitimas – esą reikia perskirstyti daugiau galių.

Paprašytas pakomentuoti liberalcentristų užuominas dėl galimybės trauktis iš koalicijos, ministras pirmininkas replikavo: „Visi visą laiką ką nors svarsto.“

A.Butkevičius: kalti patys konservatoriai-krikdemai (papildyta 15.05 val.)

Tuo tarpu socialdemokratai atmetė A.Kubiliaus priekaištus. Kairiųjų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad balsavimas keisti Konstituciją žlugo būtent dėl konservatorių-krikdemų. 

„Pataisa buvo atmesta dėl konservatorių ir kai kurių liberalų balsavimo. Toks jų elgesys mūsų nenustebino, nes konservatoriai to ir siekė. Akivaizdu, kad ant bedugnės krašto vaikštinėjantys konservatoriai tokiu būdu tikisi išsilaikyti valdžioje per ateinančius savivaldybių rinkimus“, – kalbėjo A.Butkevičius. 

Konstitucijos pataisos, turėjusios atverti kelią tiesioginiams merų rinkimams, nepalaikė 25 iš 45 konservatoriai-krikdemai ir 5 iš 11 liberalsąjūdiečių. Iš 25 socialdemokratų frakcijos narių 18 palaikė Konstitucijos pataisą.

Konstitucijos pataisa, dėl kurios balsavo Seimas, turėjo reglamentuoti, kad „savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje, ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“. Tačiau pataisa nenurodė, kokios būtų mero funkcijos – ar labiau kaip dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus, ar kaip savivaldos tarybos pirmininko.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min