Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Patarimas lietuviams – mokytis kinų kalbos

Kinų šeima
15min / Kinų šeima
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jų daug, jie darbštūs ir kasmet – vis turtingesni. Praėjusią savaitę paskelbta, kad per metus Kinijos milijardierių padaugėjo nuo 130 iki 271, todėl visai tikėtina, kad artimiausiu metu Azijos milžinė turtuolių skaičiumi pralenks kol kas pirmaujančias Jungtines Valstijas, kuriose dabar gyvena apie 400 milijardierių.

Žinoma, valstybės įtaka ir reikšmė pasaulinėje ekonomikoje skaičiuojama ne magnatų kiekiu. Bet yra ir daugiau ženklų, liudijančių apie naujos galybės iškilimą, sutampantį su spartėjančiu Vakarų Europos ir JAV smukimu. Ką apie tai mano Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis oficialus šios šalies atstovas – Kinijos ambasadorius Tong Mingtao?

- Lietuvoje vasarą lankėsi didelė kinų verslininkų delegacija, kurios nariai pakvietė mūsų šalies atstovus atvykti į garsiąją Kantono mugę. Kuo Lietuva gali būti įdomi Kinijai?

- Per 20 metų nuo diplomatinių santykių užmezgimo mūsų šalys pasiekė įspūdingų ekonominio bendradarbiavimo augimo ir prekybos apimčių. Pernai tarpusavio prekyba pasiekė 1,026 mlrd. JAV dolerių, o šiemet per pirmus keturis mėnesius šis skaičius padidėjo dar 48 proc. Tikimasi, kad prekybos apimtys šiais metais pasieks naujų aukštumų. Bet dar svarbiau yra tai, kad matome vis glaudesnį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Kinijos korporacijos „Huawei“, ZTE, „Nuctech“ palaiko labai glaudžius ryšius su partneriais Lietuvoje, kuri net ir būdama nedidelė šalis, turi kuo didžiuotis lazerių, biotechnologijos, IT srityse. Kai kurie jūsų produktai įžengė į Kinijos rinką, tikimės, kad per Kantono mugę ryšiai taps dar glaudesni, o dvišalės prekybos apimtys dar labiau plėsis.

- Kaip matote Lietuvos ir Kinijos santykius ateityje: galimybes, iššūkius, kliūtis?

- Ateityje turėtų būti stipriai palaikomi įvairaus lygio ir sričių kontaktai tarp dviejų šalių vyriausybių, parlamentų ir partijų, taip stiprinant tarpusavio pasitikėjimą. Antra, turime plėtoti verslo gijas, skatinti įmones didinti eksporto ir importo srautus, dvišales investicijas, kad pasiektume abipusės naudos. Be to, būtina skatinti bendradarbiavimą kultūros, švietimo, turizmo ir kitose humanitarinėse srityse, kad didėtų Kinijos ir Lietuvos žmonių tarpusavio supratimas. Ketvirta, reikia stiprinti komunikaciją ir koordinaciją Jungtinėse Tautose bei kitose tarptautinėse organizacijose siekiant taikos, bendradarbiavimo ir plėtros pasaulyje.

15min/Kinijos ambasadorius Tong Mingtao
15min/Kinijos ambasadorius Tong Mingtao

- Dar visai neseniai ženklas „Made in China“ buvo pigaus ir nekokybiško produkto simbolis, bet tai pasikeitė. Kokia Kinija yra dabar ir kokios galima tikėtis po10 metų?

1978-aisiais pradėjus reformas ir atsivėrimo politiką Kinijos ekonomika pastaruosius tris dešimtmečius auga vidutiniškai po 9,8 proc. per metus. Iš atsilikusio primityvaus ūkio ji tapo antrąja didžiausia pasaulyje ekonomika. Anais laikais vienam gyventojui tenkanti BVP dalis buvo mažiau nei tūkstantis JAV dolerių, dabar – jau daugiau nei 4 tūkst. JAV dolerių.  200 milijonų žmonių išbrido iš skurdo, Kinija tapo didžiausia eksportuotoja planetoje ir antroji didžiausia industrinė gamintoja.

Prasidėjus ekonomikos krizei buvo sukurtas ir įgyvendintas veiksmų planas, kuris padėjo šaliai vienai pirmųjų įveikti sunkmetį ir padėti su problemomis kovoti kitoms valstybėms. Šių metų kovą mūsų vyriausybė patvirtino dvyliktąjį penkmečio planą, šis programinis dokumentas įvardija mokslo plėtrą kaip svarbiausią tikslą, taip pat teikiama pirmenybė ekonomikos plėtrai. Planas apima daugybę sričių, bet daugiausia dėmesio skiriama žmonių gerovei, ekologijai, visuomenės stabilumui ir harmonijai. Įgyvendinusi dvyliktąjį ir tryliktąjį penkmečio planus, 2020 metais Kinija bus pasiekusi tikslą sukurti santykinai klestinčią daugiau nei milijardo žmonių visuomenę. Tuo metu Kinija, didelė besivystanti socialistinė šalis su senosios civilizacijos šaknimis, jau bus baigusi industrializacijos laikotarpį, jos galios bus dar didesnės, o vidaus rinka – viena didžiausių pasaulyje.

Kinija yra besivystanti šalis, jos ekonominės ir socialinės problemos – vienos didžiausių ir sudėtingiausių palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Kad ir koks didelis būtų BVP, jį tenka išdalyti 1,3 milijardo kinų.Tai bus šalis, kurios žmonės mėgausis gerokai išaugusiu gyvenimo lygiu ir aplinka. Jos piliečiai turės daugiau demokratinių teisių, laikysis aukštesnių etikos standartų ir sieks dar aukštesnių kultūros pasiekimų.

Kinija bus dar atviresnė ir draugiškesnė pasauliui, dar daugiau prisidės prie civilizacijos raidos.

- Išties įspūdingi planai, bet dabar Kinija susidūrė su daugybe socialinių ir ekonominių iššūkių.

- Tai tiesa, nepaisant greito augimo mes puikai suprantame, kad Kinija yra valstybė su milžinišku gyventojų skaičiumi ir silpnais ekonominiais pamatais. Miesto ir kaimo atotrūkis, industrinės struktūros disbalansas – šios sritys turi būti iš esmės pertvarkytos.

Kinija yra besivystanti šalis, jos ekonominės ir socialinės problemos – vienos didžiausių ir sudėtingiausių palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Kad ir koks didelis būtų BVP, jį tenka išdalyti 1,3 milijardo kinų. Vienam gyventojui tenkančio BVP dalis auga, bet pagal šį rodiklį vis dar esame 104 vietoje, žemiau nei daugybė Afrikos šalių. JT duomenimis, 150 milijonų kinų gyvena žemiau skurdo ribos. Norėdami tai pakeisti, turime sukurti po 24 milijonus darbo vietų kasmet. Mūsų kelias iki tikros plėtros ir gero gyvenimo bus sunkus, ilgas.

- Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvoje neskuba kurtis imigrantai iš Kinijos?

- Dabar iš tiesų jų nėra daug – gal kiek daugiau nei 300. Tai susiję su Lietuvos migracijos politika. „Eurostat“ duomenimis, pernai šalyje buvo 37 tūkst. imigrantų – mažiau nei 1,1 proc. visų gyventojų skaičiaus. Atkreipčiau dėmesį, kad kinai yra darbštūs ir tvarkingi žmonės, kurie puikiai supranta – „kas nedirba, tas nevalgo“. Beje, panašiai mąsto ir lietuviai.

- Ką manote apie kinų kalbos perspektyvas? Ar ji kada nors taps tarptautine bendravimo kalba?

- Tai yra viena iš penkių oficialių JT kalbų. Kas penktas planetos gyventojas kalba kiniškai. Šios kalbos svarba yra akivaizdi. Per pastaruosius 10 metų net 20 proc. pasaulio ekonomikos augimo susiję su Kinijos ūkio plėtra, ši šalis yra antroji ekonomika pasaulyje. Todėl kviečiu visus jaunus žmones mokytis kiniškai ir domėtis mūsų kultūra. Pernai Kinijos Liaoningo universitetas ir Vilniaus universitetas įkūrė Konfucijaus institutą, kad kuo daugiau lietuvių turėtų galimybę išmokti kinų kalbos. 

Labai malonu ir tai, kad Pekino užsienio studijų centre daugybė jaunų kinų mokosi lietuviškai. Šiais metais dešimtys studentų iš mano šalies stažuojasi Vilniuje. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min