Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Auščiausiasis Teismas sutiko su prokuroro išdėstyta pozicija dėl taikos sutartimi patvirtintų valstybinės žemės nuomos sutarčių neteisėtumo ir atnaujino procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtintos galimai įstatymams prieštaraujančios valstybinės žemės nuomos sutartys, bylą perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Generalinis prokuroras su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis kreipėsi po to, kai prokuratūroje buvo gauta informacija apie galimai neteisėtą valstybinės žemės naudojimą Tarptautinio Vilniaus oro uosto valdomame žemės sklype. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog 2008 m. Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį tarp Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir UAB „VA REAL“, kuria minėtai bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui ir naujų objektų statybai ne konkurso tvarka, neparengus žemės sklypo detaliojo plano, išnuomoti 4 bendro beveik 4,5 ha valstybinės žemės sklypai. Prokuratūros nuomone, valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartys sudarytos pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą, jog ne aukciono tvarka nuomojamų žemės sklypo dydis turi būti apibrėžtas detaliajame plane. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai atmetė generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos kaip nepagrįstą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas generalinio prokuroro kasacinį skundą, konstatavo, jog išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomas rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuris yra būtina žemės nuomos sutarties dalis. Taip pat teismas pabrėžė, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų eksploataciją, tačiau nuomotinas žemės sklypas turi būti suformuotas pagal įstatymo reikalavimus, kurio paskirtis – užtikrinti, kad valstybės nuosavybe esanti oro uosto žemė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų. Teismas padarė išvadą, jog imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančios taikos sutarties patvirtinimas teismo nutartimi yra pripažintinas esmine teisės taikymo klaida ir yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Prokurorai siekia, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas ir bendrovei valstybinė žemė būtų išnuomota teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio.
Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
