Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pažėrė priekaištų Klaipėdos gelbėtojų tarnybai

Šiemet paplūdimiuose dirbs apie 70 gelbėtojų. Jie budės 12-oje vietų.
15min nuotr. / Šiemet Klaipėdos paplūdimiuose dirbs apie 70 gelbėtojų, jie budės 12-oje vietų.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Artėjant vasaros ir maudynių sezonui gelbėtojų darbo kokybė vėl kaitina aistras. Pernai kelis mėnesius Smiltynės paplūdimyje gelbėtoju dirbęs klaipėdietis Germanas Čepas teigia iš vidaus pamatęs visas skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos darbo žaizdas ir stengiasi jas parodyti atsakingoms institucijoms. Vyras įsitikinęs, kad jei gelbėtojų darbas vyktų kitaip, nuskendusiųjų būtų mažiau.

Surašęs visas, jo nuomone, svarbiausias ydas, G.Čepas jų sąrašą išsiuntė įvairiems valdininkams – nuo dirbančių savivaldybėje iki prezidentės. Ketvirtadienį gelbėtojų tarnybos aktualijos bus nagrinėjamos savivaldybės Kontrolės komitete. Tačiau dabartinis Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas teigė, esą G.Čepas tiesiog gali turėti savų interesų.

Savivaldybės kontrolės pirmininkė Eugenija Odebrecht „15min“ teigė, kad G.Čepo pateiktos pastabos jai pasirodė vertos dėmesio. „Gelbėtojų tarnyba galėtų atsieiti tris kartus pigiau, dabar jai išleidžiama beveik milijonas litų per metus. Mano įsitikinimu, gelbėjimo paslauga galėtų būti perkama iš privačių bendrovių“, – sakė ji.
 

Vardijo priekaištus

Buvęs gelbėtojas G.Čepas teigė, kad šiuo metu poilsiautojų saugumu besirūpinantys žmonės nėra tinkamai paruošiami – jie neapmokomi dirbti su vandens technika, o pati atranka vyksta atmestinai, pavyzdžiui, „Gintaro“ baseine net nėra tokio gylio, kad būtų galima tinkamai įvertinti kandidatų fizines savybes. Paplūdimyje vyras pasigenda bokštelių, iš kurių gelbėtojai pasikeisdami poilsiautojus stebėtų su žiūronais, nes dabar jie tiesiog laukia, kol kas nors praneš apie skęstančiuosius.

J.Andriejauskaitės nuotr./Gelbėtoju dirbęs G.Čepas Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai negaili priekaištų.
Gelbėtoju dirbęs G.Čepas Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai negaili priekaištų.

Pasak G.Čepo, gelbėtojai paplūdimyje dirba nuo  9 iki 21 val., tačiau nelaimių pasitaiko ir vėlyvesniu metu. „Buvo atvejų, kai žmonės prašė pagalbos, o jiems buvo pasakyta, kad darbo laikas jau baigėsi, ir žmogus nuskendo. Taip pat pagal taisykles gelbėtojai neturi rizikuoti savo gyvybe ir gelbėti, kai yra trijų balų bangavimas, tačiau gelbėtojai visuomet gelbsti – tam jie ir yra. Tokiu punktu savivaldybė nusikrato atsakomybės, jei darbuotojui kas nors nutiktų“, – kalbėjo G.Čepas.

Pernai nuskendus dviem dukros bičiuliams, G.Čepas apskundė tarnybos darbą prokuratūrai. Klaipėdietis mano, kad savivaldybė švaisto pinigus išlaikydama armiją gelbėtojų. Žiemą dalis darbuotojų budi stotyse, kurios yra tuščios.

Trūkumų įžvelgia ir kiti

Priekaištaujama, kodėl gelbėtojai nedirba visą parą. Tačiau, man regis, vasarą tinkamas laikas dirbti iki 21 val. Gelbėti ir naktį reiškia toleruoti, kad kažkas eitų išgerti prie jūros. Tokiu atveju ir prie kiekvienos upės, ežero turėtume tas gyvybes saugoti, – sakė J.Simonavičiūtė.

Praėjusią savaitę priekaištų gelbėtojų tarnybai pažėrė ir klaipėdietis Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Jo iniciatyva gelbėtojo profesija buvo įtraukta į pavojingų darbų sąrašą, tad norintys dirbti šį darbą privalo lankyti specialius kursus. E.Jurkevičius piktinasi, kad gelbėtojai šiemet ir toliau ruošiami pačios Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos specialistų.

„Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją mokyti pagal plaukiko-gelbėtojo programą turi tik Klaipėdos ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyrius. Tenka apgailestauti, kad Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba ignoruoja naujoves, kurios užtikrintų saugų gelbėtojų darbą ir efektyvesnę pagalbą skęstantiesiems. Tie, kurie ignoruoja gelbėtojų darbo naujoves, atsakys asmeniškai už kiekvieną nuskendusį poilsiautoją“, – rašoma Seimo nario išplatintame pranešime.

Dirba įprastai

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas V.Urbonas teigė E.Jurkevičiui parašęs ne vieną raštą ir jame nurodęs įstatymus, kuriais remiantis gelbėtojai gali būti rengiami pačios tarnybos specialistų. V.Urbonas „15min“ paaiškino, kad gelbėtoją ruošti specialioje mokykloje reikia tuomet, kai šis nori dirbti ir kitose institucijose. Baigę kursus pačioje tarnyboje gelbėtojai niekur kitur dirbti negali.

15min nuotr./Gelbėtojų tarnybos išlaikymas per metus kainuoja beveik milijoną.
15min nuotr./Gelbėtojų tarnybos išlaikymas per metus kainuoja beveik milijoną.

„Dirbame pagal programą, kuri patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijos. Mūsų specialistai yra baigę ugniagesių gelbėtojų mokyklą, yra Gelbėtojų asociacijos nariai, be to, prieš kelerius metus gelbėtojus mokytojus apmokė vokiečiai ir jie gali mokyti kitus“, – sakė V.Urbonas.

Pasak jo, parengti gelbėtoją specialioje mokykloje kainuoja 500 Lt, tad norint sezonui paruošti 70 vyrų, tam reikia turėti atskirą biudžetą, o jis jau seniai suformuotas.

Išgirdęs buvusio gelbėtojo G.Čepo priekaištus, V.Urbonas atsiduso ir teigė, kad šis žmogus tarnybą apskundė visoms įmanomoms instancijoms, tačiau nei Darbo inspekcija, nei prokuratūra priekaištų vadovybei neturėjo. Pasak jo, daugybę laiko atimantys patikrinimai trukdo tarnybos darbą, o G.Čepas, anot jo, matyt, turi savų tikslų – galbūt jam už nugaros telkiasi žmonės, norintys privačiai teikti gelbėjimo paslaugas.

Anot tarnybos viršininko, pernai buvo išgelbėta apie 60 žmonių, aukų, deja, išvengti nepavyko, tačiau, pasak jo, saugumu turi rūpintis ir pats besimaudantysis.

Šiemet poilsiautojų gyvybes turėtų sergėti apie 70 gelbėtojų, jie dirbs 12-oje vietų. Šiuo metu apie 40 gelbėtojų jau ruošiami. Skęstančiųjų tarnybai išlaikyti metams skirta apie 900 tūkst. Lt. 

Sudarė darbo grupę

Jei gelbėtojas šaukia neiti į jūrą, su lazda per galvą žmogui neduosi, – sakė V.Urbonas.

Gelbėtojų tarnybai adresuotus priekaištus nagrinėja savivaldybėje sudaryta speciali darbo komisija, kuriai vadovauja vicemerė Judita Simonavičiūtė. Pasak jos, vienas iš sprendžiamų klausimų – ar gelbėjimo funkcijas derėtų perduoti į privačias rankas. Kitas siūlymas – šią paslaugą perduoti valstybei, kad gelbėjimo tarnyba būtų vieninga visoje šalyje.

Tiek J.Simonavičiūtė, tiek V.Urbonas teigė, kad šiemet bus užsakyta studija, kad nepriklausoma kompanija įvertintų gelbėjimo tarnybos darbą ir pateiktų siūlymus. Rudeniop būtų sprendžiama, ar gelbėjimo paslauga galėtų būti perkama iš privačių bendrovių.

V.Urbonas teigė, kad nei Ispanijoje, nei Italijoje nedirbama visą parą – gelbėtojai per garsiakalbį praneša, kad baigia darbą, ir nuleidžia vėliavas.

Komentarai
Temos Klaipėda
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min