Lietuvoje saugiai egzistavo pedofilų tinklas, globojamas teisėsaugos – nesuprantamai švelnūs teismo nuosprendžiai iškrypėliams ir vaikų pornografijos platintojams, įslaptintos pedofilų bylos. Tose faktiškai nuo visuomenės nuslėptose bylose sutinkame tuos pačius prokurorus ir teisėjus, kurie dabar tiria Kauno pedofilijos skandalą.
Pribloškė net tyrėjus.
1999–aisiais Lietuvos teisėsaugininkai tyrė dar vieną nusikaltimą, kuriame tarp kitų aukų minėti ir „Atsigręžk į vaikus“ auklėtiniai. Tuo metu tyrimą atlikę policininkai tvirtino, kad ši byla užgožė visas kitas Lietuvos pedofilų bylas, o surinkti įkalčiai šokiravo net daug mačiusius pareigūnus. Šiuo atveju į policiją kreipėsi „Atsigręžk į vaikus“ socialinis darbuotojas, pastebėjęs, kad kai kurie globotiniai iš miesto grįžta su nemažomis pinigų sumomis.
Apklausus vaikus, keli iš jų papasakojo, kad maždaug penkiasdešimties metų vyriškis vedasi juos į Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje esantį butą, kur verčia santykiauti vieną su kitu, o vėliau – oraliniu būdu patenkinti ir patį buto šeimininką. Visas šias orgijas, liudininkų teigimu, vyriškis fotografuodavo arba filmuodavo.
Apklausus vaikus, keli iš jų papasakojo, kad maždaug penkiasdešimties metų vyriškis vedasi juos į Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje esantį butą, kur verčia santykiauti vieną su kitu, o vėliau – oraliniu būdu patenkinti ir patį buto šeimininką.
Pedofilas buvo sulaikytas tik 2002–ųjų pradžioje. Kaip paaiškėjo, tai buvo jau penkis kartus už nepilnamečių tvirkinimą teistas Leonidas Gotlibas. Sulaikomas iškrypėlis net nebandė neigti savo kaltės.
Vaikui – po pedofilą
Kokių priemonių ėmėsi globos namai „Atsigręžk į vaikus“ išaiškėjus bet kurį globėją galintiems priblokšti faktams? Ilgametė globos namų direktorė, taip pat ir steigėja Sigita Ignatovičienė LŽ aiškino tuos įvykius sunkiai beprisimenanti.
„Mes patys išsiaiškinome, patys kreipėmės, mūsų interesas buvo vaikus apsaugoti, kad paskui nebūtų labai paviešinta, kaip pas mus mėgstama. Ir tai buvome net į televiziją patekę“, – atsargiai vardijo ji.
Daugiau paaiškinimų nuskamba iš šių globos namų steigėjos Giedrės Kvieskienės lūpų. Skaitytojams siūlome tikslų pokalbį su G.Kvieskiene, nes pedagogikos, vaikų globos profesionalė, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė itin rūstauja ant „neprofesionaliai dirbančių žurnalistų“.
– Kokių priemonių buvo imtasi išaiškėjus faktams, kad jūsų globotiniai buvo seksualiai išnaudojami?
G.Kvieskienė: – Tai sena istorija, bet ją gerai atsimenu, du kartus valdybos posėdyje svarstėme. Direktorė S.Ignatovičienė gavo įspėjimą, nes iš pradžių sakė, kad tai lyg ir patikrintas asmuo (Nemenčinės atveju – red.), paskui teismas nusprendė kitaip.
– Tačiau vaikai buvo seksualiai išnaudojami ne tik Nemenčinėje, bet ir pedofilo recidyvisto L.Gotlibo.
– Na, jie ten visi yra pažeisti. Pedofilai nuo pat įsteigimo ten aplink sukasi. Tad kiek galėjo sužiūrėti direktorė... Jeigu apskritai domėjotės vaikų globos namuose gyvenančių vaikų padėtimi, turbūt žinote, kad visuose – valstybiniuose ar nevalstybiniuose namuose – vaikų seksualinis ir smurtinis prievartavimas tęsiasi jau daugelį metų. Nevyriausybiniuose globos namuose priežiūra labiau užtikrinama, nes tai yra žmonių asmeninė atsakomybė.
Pirmieji vaikai, apsigyvenę globos namuose „Atsigręžk į vaikus“, buvo surinkti iš gatvės. Visi buvo arba pedofilų persekiojami, arba šeimoje prievartaujami, arba artimųjų. Kadangi direktorė yra psichologė ir tuos dalykus jautriai išgyvena ir su vaikais, ir be vaikų... Galų gale ir vaikų reabilitacija įrodė, kad tie dalykai pakankamai jautriai priimami.
– Ar po tų atvejų jūsų įsteigti globos namai buvo tikrinami?
– Buvo. Faktiškai kiekvienais metais Valstybės kontrolė (VK) tikrino (VK atstovas Gediminas Končius LŽ patvirtino, kad patikrinimai nevyriausybiniuose globos namuose „Atsigręžk į vaikus“ atliekami nebuvo, nes ši kontrolės įstaiga tikrina tik biudžeto lėšų panaudojimą – red.). Ir bet kokie atvejai globos namuose, jeigu domitės situacija, yra nagrinėjami labai nuodugniai žurnalistų – nors nelabai profesionaliai.
– Ar žurnalistai, o ne vaikų teisių apsaugos institucijos turi atlikti kontrolę?
– Rezonansinėmis bylomis vaikų teisių gynimo klausimais, ypač pedofilijos, jūs, visi žurnalistai, ne tik kad nekorektiškai – tiesiog begėdiškai piktnaudžiaujate. Užuot sprendę pedofilų skandalą. Tai pasidomėkite, kas tie pedofilai! Kiekvienas „Atsigręžk“ vaikas, kuris buvo surinktas iš gatvės ar šiukšlyno, turėjo po 2–3 prievartautojus. Ir niekam tai nebuvo svarbu.
– Ar visa tai žinodama jūs pranešėte teisėsaugai, kėlėte bylas tiems, kurie skriaudė jūsų vaikus?
– Ne... Tai ten buvo iškelta natūraliai... Direktorė kėlė, kiek galėjo. Ji kovojo su sistema, kiek galėjo.
– Ar buvo bent vienas kreipimasis į teisėsaugą?
– Na, reikėtų pasidomėti... Kalbėti su direktore. Negaliu pasakyti, nes nesu tos institucijos vadovė. Esu tos institucijos steigėja ir tikrai rūpinuosi vaikų gerove.
– Jūs sakote, kad prie kiekvieno vaiko buvo po kelis pedofilus. Kodėl negynėte globotinių?
– Tai buvo 1995 metai, atsiprašau! Ten buvo mafija! Mums rūpėjo apsaugoti vaikus, o ne kovoti su mafija, kai šaudė gatvėse.
Tai buvo 1995 metai, atsiprašau! Ten buvo mafija! Mums rūpėjo apsaugoti vaikus, o ne kovoti su mafija, kai šaudė gatvėse.
– Kodėl neprašėte policijos pagalbos?
– Taip taip... Policija mūsų vaikus taip apsaugo... Kai pagauna, sumuša. Dar ir šiandien apklausia be vaiko globėjo.
– Tai kokiu būdu saugojote vaikus?
– Tokiu būdu, kad, kaip jūs žinote, kiek vaikų išėjo į pasaulį, dauguma, na, maždaug apie 30 procentų, sėkmingai integravosi. Ko gero, tai aukščiausias procentas, jei lyginsime su valstybiniais globos namais. Ne be reikalo mus palaiko ir norvegų „Liūtų“ klubas, kelios norvegų organizacijos, kurios ir labdarą renka, ir namus dabar privačiai stato savo lėšomis. Tik todėl, kad po ekspertizių užsieniečiai pasitiki.
– Teigiama, kad jūs panaudojote savo įtaką, siekdama, kad tokia informacija neišeitų į viešumą.
– Nebuvau politiškai įtakingas žmogus! Na, bet galite rašyti, kad tada ir dabar buvau labai įtakinga. Žinoma, aš tais globos namais, kaip ir visais kitais, labai domiuosi, ir man labai nepatinka, kai žurnalistai vaikų nelaimes padaro savo vėliava arba savo žurnalistiniu skanėstu. Dabar panaši situacija yra ir kituose globos namuose, irgi nevyriausybiniuose, kuriuose vaikai gyveno saugiai ir ramiai, kol įsisuko žurnalistinė šluota arba vaikų teisių valstybiniai gynėjai.
Nekvalifikuoto požiūrio tikrai nemėgstu ir su tuo kovosiu. Ir su jumis taip pat! Jeigu jūs nekvalifikuotai šitą klausimą išnagrinėsite, mes kelsime bylą prieš jus asmeniškai!
Nutylėjimo kaina
LŽ kalbinta pirmoji vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė, darbą pradėjusi 2000–ųjų rudenį, tikino neprisimenanti, kad jos tarnyba būtų gavusi informacijos apie pedofilų išnaudotus „Atsigręžk į vaikus“ globotinius.
„Rezonansines bylas gerai atsimenu iki šiol. Tačiau informacijos apie pedofilijos atvejus namuose „Atsigręžk į vaikus“ tikrai neturėjau. Žinau, kad tuose namuose viskas buvo labai slepiama. Tuo metu jie buvo linkę teigti, kad pas juos viskas labai gražu, kad vaikais labai rūpinamasi“, – kalbėjo buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbanti G.Imbrasienė nuogąstauja, kad tuometinė pozicija nutylėti nemalonius faktus galėjo paskatinti pedofilų įsigalėjimą Lietuvoje.
„Tokie informacijos slėpimai ir priveda prie situacijos, kokią turime dabar, D.Kedžio dukters atveju. Kaip nesuprantama, jog reikia apsivalyti, reikia, kad visuomenė žinotų, nes viešuma – pats geriausias vaistas“, – kalbėjo pareigūnė.
Sąsajų nepastebėjo
Viešumo ir tada, ir dabar norima mažiausiai. Tai akivaizdu skaitant jau minėtą paauglius prievartavusio ir šantažavusio L.Gotlibo bylą.
Būtent joje išryškėjo aiškus Latvijos pėdsakas: tyrėjai turėjo duomenų, kad vaikai, kuriuos L.Gotlibas vadindavo „modeliais“, būdavo vežami klientams į Rygą, o jų pornografinės nuotraukos tiekiamos latvių tyrimo išaiškintoms „agentūroms“, publikuojamos užsienio šalių pornografiniuose leidiniuose. Klientai atvažiuodavę ir į Lietuvą, o pas nukentėjusiuosius vaikus rasta ne tik lietuviškų, bet ir latviškų pinigų.
Nuosprendis L.Gotlibui buvo paskelbtas tik praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tyrimo pradžios. 2003–iųjų vasarį Vilniaus 2–asis apylinkės teismas jam skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę už nepilnamečių tvirkinimą, santykiavimą su paaugliais, jų įtraukimą į girtavimą, pornografijos gaminimą ir platinimą.
Tačiau po kelių mėnesių Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujama Lauretos Ulbienės (nariai Arūnas Kisielius ir Vladislavas Ramonis), išnagrinėjo apeliacinį skundą ir šešis kartus teistam pedofilui vieną kaltinimą panaikino – nepaisant įvardytų leidinių ir internetinių puslapių, kuriems L.Gotlibas perduodavo vaikų nuotraukas, buvo nuspręsta, kad nepilnamečių pornografines nuotraukas jis darė neturėdamas tikslo jų platinti. Reikia prisiminti, kad tuo metu šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku buvo tapęs tas pats Vladas Nikitinas, kuris prieš dvejus metus buvo priėmęs itin švelnų nuosprendį pedofilijos byloje.
Įdomus šioje byloje dar vienas momentas: nors prieš dešimtmetį spauda išsamiai aprašinėjo šią bylą, ją komentavo ir policijos, ir prokuratūros pareigūnai, dabar – ir tai geriausiu atveju – susipažinti galima tik su jos rezoliucine dalimi, tai yra, su teismo paskelbtu nuosprendžiu.
Kaip LŽ paaiškino sprendimą priėmusiame Vilniaus 2–ajame apylinkės teisme, bylos svarstymas buvęs uždaras, tad ir informacija neteikiama, atseit, siekiant apsaugoti aukas. Žiniasklaidoje sklando versija, jog teisėjas Vytautas Kastytis Antanėlis (šiuo metu dirbantis advokatu) bylą įslaptino todėl, kad joje figūravo vieno garsaus politiko, susijusio su specialiosiomis tarnybomis ir ekskomisarais, pavardė. L.Gotlibo bylos medžiaga dar labiau „slapta“ pavirto prasidėjus D.Kedžio dukters seksualinio išnaudojimo bylai. Mat L.Gotlibo proceso metu Vilniaus 2–ajam apylinkės teismui vadovavo dabartinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, kuris įdėmiai iš Vilniaus stebėjo Kauno pedofilijos bylos tyrimą, du kartus išsireikalavo bylos medžiagą ir konstatavo, kad Kauno prokurorai dirba gerai. Jie blogai pradėjo dirbti tik po nuaidėjusių šūvių.
Įdomus šioje byloje dar vienas momentas: nors prieš dešimtmetį spauda išsamiai aprašinėjo šią bylą, ją komentavo ir policijos, ir prokuratūros pareigūnai, dabar – ir tai geriausiu atveju – susipažinti galima tik su jos rezoliucine dalimi, tai yra, su teismo paskelbtu nuosprendžiu.
Vis dėlto kokie ypatingi duomenys, kurie šiuo metu neturi iškilti į viešumą, fiksuoti senoje pedofilo recidyvisto L.Gotlibo byloje, ką jie pasakytų apie patį teismą ir jo anuomet jauną pirmininką A.Valantiną? Priminsime, kad 2003–iaisiais tyrėjai, prisipažinę buvę sukrėsti šios bylos, su žurnalistais bendravo kur kas atviriau nei dabar.
Anuomet policijos pareigūnai dar pajėgė stebėtis: kodėl pedofilas recidyvistas, pirmą kartą teistas dar 1969 metais, paskui dar kelis kartus, 1996–aisiais išgirdo tik ketverių metų įkalinimo nuosprendį, o į laisvę išėjo praėjus vos dvejiems metams, pritaikius amnestiją? Be to, tą kartą, kaip, beje, ir anksčiau, po teismo L.Gotlibui buvo grąžinti albumai ir fotojuostos, kuriose jis užfiksavo prievartautus vaikus. Teisėsaugininkų teigimu, su šia medžiaga jis vėliau galėjo šantažuoti savo aukas ir klientus.
Tuo metu vienas bylos tyrėjų gana atvirai siūlė pasidomėti, ar tokios nuolaidos į „tarptautines rinkas“ išėjusiam pedofilui recidyvistui nėra susiję su jo darbu dar sovietinėje milicijoje. Ne paslaptis, kad į „netradicinį“ seksą linkę asmenys itin domino sovietinį KGB, tebedomina, kaip teigiama, ir dabartines saugumo struktūras, ypač Valstybės saugumo departamentą, kuriame mėgstamiausia spalva – žydra.
„Taip, mūsų tyrime fiksuota, kaip specialiosios tarnybos verbavo žmones, turinčius polinkį į netradicinį seksą, ir kaip jais manipuliavo“, – LŽ patvirtino Latvijos parlamento tyrimo komisijos pirmininkas Janis Adamsonas. Beje, latvių tyrėjai nustatė, kad jų bylose minėtiems pedofilams šalies teisėsaugininkai buvo tokie pat atlaidūs, kaip Lietuvoje – L.Gotlibui.
Kad saugumo struktūros turi savų interesų pedofilijos bylos tyrime, vis garsiau prabylama ir Lietuvoje. Sensacingi faktai apie tai – kitame numeryje.
Tęsinys pirmadienį, sausio 18 d.
