„Kodėl kažkas turi mums padėti? – stebisi D.Tuinylienė. – Tegul padeda kitiems, kuriems labiau to reikia.“ Tuinylų mėnesio pajamos – 4 tūkst. Lt, taigi kiekvienam šeimos nariui tenka po 571 Lt.
Bet nepritekliaus – nė ženklo: vaikai lanko būrelius, nuosavas butas moderniai įrengtas, šaldytuve netrūksta maisto, pinigų atlieka ir kelionėms. Kaip gausiai šeimai pavyksta taip sėkmingai suktis?
Trūksta nebent trupučio santarvės
Tuinylų namuose pasitinka vaikų klegesys, o nosį maloniai kutena karšto obuolių pyrago aromatas. Šeimininkė kviečia puodelio arbatos. Šalia jos įsitaiso 15-metis Vilius, 13-metė Guoda ir 8-erių Onutė, trimetis pagrandukas Paulius žaidžia ant grindų.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Daiva Tuinylienė |
Namuose trūksta tik vyresnėlės 17-metės Eglės – grįžti anksčiau sutrukdė choro repeticija – ir į komandiruotę išvykusio tėčio.
Valdovų rūmų muziejuje už edukacines programas atsakinga moteris nuo pirmos pokalbio minutės užkrečia optimizmu: „Ar krizės, ar ne, viskuo reikia džiaugtis. Kas nuo ašarojimo pasikeis? Norisi gyvenimą nugyventi pozityviai, džiaugsmingai. Ko mums trūksta? Sveikatos, ačiū Dievui, turime. Gal trupučio santarvės – vaikai kartais pešasi. Bet nieko baisaus, juk nuo mūsų priklauso, kaip šeimą sulipdysime.“
Įsikūrė buvusioje siuvykloje
Būstas sostinės Naujininkų rajone – pirmi savi šeimos namai. Iki tol ji kraustėsi iš vieno nuomojamo buto į kitą. Gimus ketvirtai atžalai, vieno nuomojamo buto šeimininkė beveik atvirai paprašė, kad gausi šeima išsikeltų.
Tuinylos svajojo statytis namą, bet nepavyko įsigyti nusižiūrėto žemės sklypo. Teko karštligiškai ieškoti pakankamai didelio būsto už prieinamą kainą.
Beieškant akis užkliuvo už skelbimo apie vieno Naujininkų daugiaaukščio pirmame aukšte parduodamas komercines patalpas – buvusią siuvyklą. Atvažiavus apžiūrėti labiausiai sužavėjo vieta: namas – dauboje ir atokiau nuo pagrindinių gatvių, taigi saugu vaikams, yra atskiras įėjimas. Tą patį vakarą Tuinylos sumokėjo rankpinigius.
D.Tuinylienė: „Kai laukiausi trečio vaiko – Guodos, apimta nerimo nuėjau pas gydytoją, o ji sako: „Kur yra du, ir trečiam šaukštą padėsi.“
Buvo didžiojo nekilnojamojo turto pabrangimo išvakarės. „Net gaila buvo tų patalpų savininkų, nes kainos kone kitą rytą pakilo. Tiems žmonėms skubiai reikėjo pinigų, o mums pasisekė“, – aštuonerių metų senumo įvykius prisiminė D.Tuinylienė.
Patalpas šeima pirko už paskolą – suspėjo gauti lengvatinę, ir iki šiol kas mėnesį moka apie 200 Lt.
Būstą be jokio atlygio suremontavo tuo užsiimantys E.Tuinylos dėdės. Įrengė moderniai – gyvenamojo kambario sienas išdažė tamsiai žaliai ir sujungė su virtuve, kurią skiria baras ir didelis stalas.
Per Kalėdas prie jo greičiausiai teks sutilpti gausiam būriui žmonių. Šeima laikosi tradicijos Kūčioms keliauti pas vienus senelius, Kalėdoms – pas kitus, bet šiemet svajoja visus sukviesti į Vilnių.
Padidėjo pajamos – atėmė pietus
„Kai laukiausi trečio vaiko – Guodos, apimta nerimo nuėjau pas gydytoją, o ji sako: „Kur yra du, ir trečiam šaukštą padėsi.“ Įpratau virti didelius puodus maisto. Mūsų visų skoniai sutampa – ką gaminu, tą visi ir valgo.“ Po šių žodžių Guoda pagiria mamą: „Tai kad skaniai gamini.“
Tuinylos maistui skiria apie 40 proc. savo atlyginimų, paaugliai valgo daug. Nemokamų pietų mokykloje vaikai nebegauna – pajamos vienam šeimos nariui nustatytą limitą viršija 70 Lt.
Valgiaraštį šeimininkė stengiasi suplanuoti į priekį, gamina iš karto dviem dienoms. Rytais ant stalo dažniausiai garuoja košė ir kiekvienas dar gauna po sumuštinį, o savaitgaliais kepama kiaušinienė – prireikia dviejų keptuvių. Per pietus ant viryklės laukia puodas sriubos, porą kartų per savaitę – mėsos patiekalas, o dažniausiai – bulviniai blynai, plokštainis, kitas patiekalas iš bulvių, kurių šeima prisiaugina senelių darže.
Paskolos – iš vaikų taupyklių
Nusipirkus maisto, sumokėjus mokesčius Tuinyloms, uždirbantiems apie 4 tūkst. Lt, lieka ne kažin kas. Todėl didesnius pirkinius šeima planuoja iš anksto.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Daiva Tuinylienė su vaikais |
Piniginė gerokai patuštėja mokslo metų pradžioje, kai sąsiuvinius, rašymo priemones, kitus daiktus tėvai perka pakuotėmis. Itin daug kainuoja vadovėliai ir pratybos. D.Tuinylienei nesuprantama, kodėl anglų kalbos vadovėlių, kurie kainuoja brangiausiai, kasmet reikia vis naujų. Juk vyresnių vaikų vadovėliai galėtų atitekti jaunesniems, bet kiekvienas mokytojas reikalauja kitokio.
Dabar šeima verčiasi kiek lengviau, nes privačioje įmonėje dirbančiam tėvui labiau sekasi. Bet buvo laikų, kai motina neišgalėdavo nupirkti vaikui pieno, nes pritrūkdavo centų.
D.Tuinylienė šeimos buhalterijos neveda – čekių rinkimas ir sisteminimas, anot jos, suryja daug laiko, be to, ji yra humanitarė ir su skaičiais „nedraugauja“. Tik E.Tuinyla atliekamus pinigus perveda į banko kortelę, kurios kodą pamiršo, tad negali kada panorėjęs jų išsigryninti.
Prispaudus bėdai tėvai pinigų pasiskolina iš savo vaikų taupyklių. Bet skolas sąžiningai grąžina.
Neseniai Tuinylos susizgribo apdrausti vaikus, kad sukauptų lėšų jų studijoms. Tam kas mėnesį skiria apie 400 Lt. Vyriausioji dukra Eglė S.Daukanto gimnazijoje mokosi danų kalbos ir galvoja išvažiuoti į Daniją, kur studijos nemokamos.
Nusigavo iki Vokietijos ir Šveicarijos
Didelis džiaugsmas vaikams – visiems kartu nueiti į kavinę, o mamai – ištrūkti su vyru dviese, bet tokia galimybė atsirado tik paaugus vyresnėms atžaloms.
Tuinylos lankosi spektakliuose – per Gausių šeimų bendriją, kuriai priklauso, gauna pigesnių bilietų į Jaunimo teatrą. Pramogų susikuria ir patys – vaikai trečiajam Pauliuko gimtadieniui parengė du vaidinimus.
Būna, kad visa šeima sėda į automobilį ir keliauja. Pavyzdžiui, į Lenkiją – apžiūrėti pilių. O šiemet aplankė Panemunės pilis, nukako iki Ventės rago. Anksčiau buvo pasiekusi net Vokietiją ir Šveicariją, kur gyvena draugai.
„Maži dalykai teikia didesnį džiaugsmą. Žmonės pamiršta, kad džiaugsmo galima susikurti be pinigų – išsikepti pyragą, visiems susėsti. Anksčiau darydavome prisiminimų vakarus – rodydavome mažų vaikų nuotraukas. Vaikams tai ypač patikdavo, krykštaudavo pamatę, kokie jie buvo“, – pasakojo D.Tuinylienė.
Imti – negėda
Tuinylos paramos iš valstybės negauna, tik vaiko pinigus – po 50 Lt. Tiesa, moka pusę kainos už pamokas muzikos mokykloje, pigesnės ir sūnaus treniruotės. Nedidelė paspirtis yra kas tris savaites duodamas Maisto banko paketas. Per žiemą užtenka užsiaugintų bulvių, morkų, burokų, obuolių.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Šeimos augintinis Vaksas |
Vasaromis motina su vaikais po mėnesį praleidžia pas tėvus Pilviškiuose (Vilkaviškio r.), kur verda uogienes, konservuoja daržoves bei grybus, džiovina vaistažoles. Savą būdą taupyti rado dukra – internete mainosi drabužiais.
„Bičiuliai, bendradarbiai mums prikrauna maišus drabužių ir avalynės. Ar negėda imti? Tikrai ne, – tvirtina D.Tuinylienė. – Ir pati nieko neišmetu. Yra keli taškai, kur galima atiduoti nereikalingus drabužius ir daiktus.“
Jos filosofija – sulaukęs geresnių laikų turi dalintis. Nebūtina organizuoti labdaros akcijas – pakanka apsidairyti aplink.
Ištempė iš landynės
„Gailiu žmonių, kurie nieko neturi ir bandau jiems padėti, – kalba D.Tuinylienė. – Iš landynės jau ištempėme vieną motiną su trimis dukromis. Ji – iš vaikų namų, be jokio užnugario.“
Ši moteris dabar bando stotis ant kojų – gamina papuošalus, kuriuos Daiva padeda parduoti. Vasarą, padedama dviejų paūgėjusių dukrų, o mažiausiąją – dar kūdikį – prisitvirtinusi prie krūtinės, moteris rinko uogas ir grybus. „Kai ją pamatau, verkti norisi. Vienai dukrai reikia gulti į ligoninę, nes kepenyse auglys. Bet jos motina sako: „Gyvenu gerai.“ Matau, kad sunku, todėl palaikau – ji šaunuolė, stengiasi“, – susijaudinusi kalbėjo D.Tuinylienė.
Pašalpos tapo verslu
O dėl kitos šeimos ją ima pyktis. Naujininkuose, vieno kambario bute, gyvena našlė, devynių vaikų motina. Gausių šeimų bendrija, kuriai priklauso Tuinylos, bandė šiai moteriai išrūpinti didesnį būstą, bet ši pagalbos atsisakė. Vyriausia jos dukra ištekėjo, bet vyro jau nebeturi. Nepilnametis sūnus jau yra kūdikio tėvas. Ir vienas, ir kitas verčiasi iš pašalpų.
„Mama užsuko tokį ratą, – įsitikinusi Daiva. – Jei visi vaikai kartos jos gyvenimą? Piktinasi, jei vėluoja išmokėti pašalpas, bet nesupranta, kad jiems ir neturi nieko duoti, nebent padėti. Gauna nemažas sumas, bet išleidžia viską iki nulio.“
Lygindama savo ir šių žmonių situaciją, Daiva pastebi, kad dirbti neapsimoka, nes nubraukiamos kompensacijos ir lengvatos.
„Kaime matau didžiausią eilę prie kruopų, o žemės dirvonuoja. Žmonės atpratinti dirbti ir patys galvoti, – įsitikinusi pašnekovė. – Mūsų bendrijai priklauso apie 120 gausių šeimų. Asocialių nėra, bet kelios moterys moko, kaip gauti pašalpas. Tai pasidarė lyg verslas. Mano galva, tai smarkiai kerta per orumą.“
Patiems Tuinyloms nekyla mintis skųstis ar maldauti paramos – dabar, kai jie turi savą butą, truputį pagerėjo finansinė padėtis, šeima sako gyvenanti puikiai.
„Negaliu laukti pagalbos, nes gyvenu čia ir dabar, turiu tuo džiaugtis ir kabintis visomis jėgomis. Kai būna sunku, vis tiek kažką darai, ypač jei turi tokią atsakomybę kaip mes. Kodėl man turi kažką duoti?
Aišku, malonu, kai pastebi, nes tikrai nėra lengva, bet tegul duoda toms šeimoms, kurioms labiau reikia, – kalba Daiva ir pacituoja savo vyro močiutės žodžius: –„Vaikeli, ar dabar žmonės blogai gyvena? Pilnus vežimėlius vežasi. Po karo mes kartą per dieną valgydavome ir buvome laimingi.“
Taupyti reikia visiems
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Odeta Bložienė |
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė
„Žmonės daro klaidą – gauna mažas pajamas ir nieko neskaičiuoja, nemąsto, kaip išsiversti, stokoja kūrybiškumo.
Suprantama, kad šeimai sunku pragyventi iš tūkstančio ar pusantro tūkstančio litų. Bet yra alternatyvų, kuriomis daugelis nesinaudoja: ūkiai, savų rankų darbas. Manoma, kad viską reikia pirkti. Todėl žmonės tampa vangesni, nekūrybiški, nebenori dirbti, turėti daržų, tik gyventi iš socialinių pašalpų.
Pavartykime bet kurį moterišką žurnalą – kokios pristatomos prekės, kokios jų kainos ir kiek žmonių gali sau leisti jas įsigyti. Išorinis blizgesys tapo norma, todėl žmonės jaučiasi nuskriausti. O kur racionalumas, kritinis mąstymas – kas yra tikra ir kas ne, kokie mano poreikiai?
Taupyti reikia visiems. Tai nėra vienkartinis veiksmas, turi atsirasti įprotis – kad ir po nedidelę sumą, bet atidėti nuolat.“
