A.Skrodenienė tikina prieš keletą metų buvusi stipriai sumušta. Su skriaudėjais moteris ilgai bylinėjosi, ir, anot jos, bylą laimėjo. Tik už patirtą sveikatos sutrikdymą neva priteista suma pensininkės pasakojimuose kaskart skiriasi – tai 14, tai 24, tai jau 54 tūkst. litų.
Šių pinigų moteris taip ir neatgavo. Anot jos, Klaipėdoje visi susimokę išvien. Policija, teismai, savivaldybės tarnautojai, antstoliai yra nusiteikę prieš A.Skrodenienę ir pagalbos nesuteiks.
Ji tvirtina, kad tą įrodo pluoštas dokumentų, kuriuose sakoma, kad atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. „Pasaulio pabaiga“, – piktinasi moteris ir užtikrina, kad už jai priklausančius pinigus kovos iki paskutinio atodūsio.
Štai važiavau traukiniu ir viena moteris pagrasino, kad mane iš jo išmes. Turguje kažkas griebė už rankos, štai, sudraskė.
Užtat energinga ir guvi pensininkė šturmuoja Vilnių.
Iš ministro – pas prokurorą
A.Skrodenienė lankėsi Teisingumo ministerijoje. Jos tikinimu, net pats ministras Juozas Bernatonis pažadėjo pinigus grąžinti: jai reikės – ir iš ministerijos biudžeto. Tačiau, pasak pensininkės, atėjo vasara, atostogos ir teisingumo ministras savo žodį pamiršo. O gal klaipėdiečių čiuptuvai pasiekė ir jį?
„Štai važiavau traukiniu ir viena moteris pagrasino, kad mane iš jo išmes. Turguje kažkas griebė už rankos, štai, sudraskė“, – nežymų įbrėžimą ant rankos demonstruoja A.Skrodenienė.
Ji tikina, kad generalinis prokuroras Darius Valys buvo pasiryžęs jai padėti, tačiau dėl to ir nukentėjo – buvo nušalintas nuo pareigų. Išgirdusi, kad prokuroras vėl darbe, moteris labai nudžiugo: „Vadinasi, rytoj iš ryto eisiu pas jį.“
Žino, kas jai naudinga
Kiekvienai problemai A.Skrodenienė turi po raštą. Įstatymas įpareigoja institucijas atsakyti į gyventojų kreipimąsi, todėl įvairių dokumentų pensininkė yra prikaupusi tris storus segtuvus.
Iš jų matyti, kad klaipėdietei neįtinka beveik visi – nei šeimos gydytojas, nei daugiabučio namo, kuriame gyvena, administratorius.
Gydytoja neduoda invalidumo – pasakykite, kur man kreiptis, kaip jį gauti? O administratorius – vagis ir apgavikas.
„Gydytoja neduoda invalidumo – pasakykite, kur man kreiptis, kaip jį gauti? O administratorius – vagis ir apgavikas“, – konstatuoja A.Skrodenienė ir ištraukia 2009 metų dokumentą, kuriame yra pabraukusi kelis sau naudingus žodžius, ištrauktus iš konteksto: „Ji niekam nėra skolinga.“
Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą viso labo perpasakota A.Skrodenienės pretenzija. Kitame dokumente aiškiai atsispindi, kad pensininkė jau turi reikalų su antstoliais, kurie išieško susikaupusią skolą daugiabučio namo administratoriui „Jūros būstas“.
Apskundė miesto merą
Išgirdęs A.Skrodenienės pavardę įmonės „Jūros būstas“ direktorius Virginijus Dobrovolskas šypteli – ši ponia uostamiestyje puikiai žinoma.
„Su buvusiu Klaipėdos meru Rimantu Taraškevičiumi buvome paduoti į teismą už tai, kad neva dėl mūsų kaltės A.Skrodenienės balkonui buvo padaryta žala“, – pasakoja V.Dobrovolskas.
Sako, girdėjome, kad į jūsų rajoną atsikelia tokia Adelija – užjaučiame. Labai greitai supratome, kas turėta galvoje.
Liepos 1 dienos duomenimis, gyventoja „Jūros būstui“ yra skolinga 727 litus. „Ji sumoka tik einamuosius mokesčius, o už kitus atliktus darbus – ne, nes jiems sutikimo nedavė ir niekur nepasirašė. Todėl mokesčius už laiptinės remontą išieškome teismo keliu – ir tai ne pirmas toks atvejis“, – aiškina direktorius ir atkreipia dėmesį, kad įsitraukus antstoliams moteriai tenka ne tik sumokėti skolą, bet ir padengti teismo išlaidas. Paskutinį kartą jos sudarė daugiau nei 300 litų.
V.Dobrovolskas iki šiol prisimena kolegų iš „Debreceno valdų“ skambutį ir perduotą užuojautą: „Sako, girdėjome, kad į jūsų rajoną atsikelia tokia Adelija – užjaučiame. Labai greitai supratome, kas turėta galvoje.“
Toli gražu nėra kvailiai
V.Dobrovolskas teigia, kad A.Skrodenienė visur mato tik negatyvą. „Tokiems žmonės svarbu ne spręsti problemą, o ją eskaluoti. Kad žinotumėte, kiek laiko ir energijos iššvaistome aiškindamiesi su tokiais klientais. O galiausiai vis tiek būname apkaltinti nebūtais dalykais, girdi, darbuotojai atėjo į butą ir pavogė jos pinigus, dokumentus, net skanesnis kąsnis iš sriubos dingo. Aš – ne daktaras, tačiau manau, kad tokiems žmonės ne viskas gerai su psichika“, – svarstė V.Dobrovolskas.
Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė aiškino, kad psichiatrinių ligų klasifikacijoje yra išskiriamas sutrikimas „kveruliantinė asmenybė“. Taip apibūdinamas žmogus, kuris turi patologinį poreikį nuolat skųstis ir bylinėtis teismuose.
Tokio žmogaus pas gydytoją nenuvarysi, nes kuo nors piktintis ir būti nepatenkintam – jo gyvenimo būdas. Tokie žmonės tikrai nėra kvailiai – jie netgi labai nuovokūs.
„Tokio žmogaus pas gydytoją nenuvarysi, nes kuo nors piktintis ir būti nepatenkintam – jo gyvenimo būdas. Tokie žmonės tikrai nėra kvailiai – jie netgi labai nuovokūs. Jie turi rėmėjų ir pagalbininkų, kurie būna šalia tol, kol susigaudo, su kuo turi reikalą“, – pasakojo G.Petronienė.
Ką tie sūnūs – liurbiai!
Metams bėgant tokie žmonės randa vis daugiau priešų – liga progresuoja: „Kai žmogus sensta ir pradeda jaustis bejėgis, jis išsigąsta, kad su juo niekas nesiskaitys, todėl pats pirmas puola į kovą. Ieškoti priešų jie nepavargsta, nes tai jų gyvenimo variklis. Tapti tokio žmogaus priešu labai paprasta“, – įspėjo psichologė.
Gyventi šalia tokio žmogaus labai sunku, nes jo nepasitenkinimas labai dažnai nukrypsta ir į artimuosius: „Išlipa ne ta koja iš lovos ir galvoja – kas čia man pakenkė?“
A.Skrodenienė, paklausta, ar turi vaikų, tik numoja ranka – du sūnus: „Nieko jie negali – liurbiai. Nenorėjo mokytis, tai dabar Airijoje vairuotojais dirba. Kęstas tai galvos neturi, o Saulius galėjo mokytis – dabar būtų tarp Seimo didžiavyrių.“
