Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pensinio amžiaus suvienodinimas suerzino ir vyrus, ir moteris

Garbus amžius nėra priežastis sėdėti namuose.
Photos.com / Garbus amžius nėra priežastis sėdėti namuose.
Šaltinis: „Savaitė“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaip ir žadėjo „Permainų“ koalicija, Lietuvą permainų vėjai svilinte svilina. Praėjusią savaitę netikėtai prabilta apie vyrų ir moterų pensinio amžiaus suvienodinimą, ir tai, žinoma, anaiptol nereiškia, kad vyrų pensinis amžius bus sumažintas...

Tačiau šis pasiūlymas sulyginti vyrų ir moterų pensinį amžių atėjo visai ne iš Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar „Sodros“ — šios įstaigos raišioja vis trūkinėjančius siūlus ir niekaip negali suraišioti. Pasiūlymą pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nes, pasak jos vadovės A. Burneikienės, dėl Lietuvoje galiojančio skirtingo pensinio amžiaus diskriminuojami ir vyrai, ir moterys. Todėl jos vadovaujama tarnyba siūlo suvienodinti amžių, kai darbuotojai išleidžiami į pensiją.

Atitinkamą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos projektą jau suskubo įregistruoti Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos narys Mantas Varaška.

Pagal gyventojų prašymus

Praėjusią savaitę šia tema buvo surengta spaudos konferencija. Pasak A. Burneikienės, siūlyti vienodą pensinį amžių paskatino darbuotojų nepasitenkinimas dėl esamo skirtumo. Dabar moterys į pensiją išleidžiamos sulaukusios 60, vyrai — 62,5 metų.

Anot kontrolierės, kiekviename seminare apie lygias galimybes moterims kyla klausimas, kodėl jos, dar būdamos pajėgios dirbti, turėdamos pakankamą kompetenciją ir norėdamos išlaikyti šeimą, išvaromos iš darbo rinkos.

Savo ruožtu vyrai skundžiasi, kad, nors jie dažniau serga įvairiomis sunkiomis ligomis ir gyvena vidutiniškai trumpiau, pensijos turi laukti ilgiau. Pavyzdžiui, kaimo vietovėse vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas siekia 14 metų. „Žinant, kad Lietuvoje kaime gyvena daug žmonių, tokie skaičiai nedžiugina“, — kalbėjo A. Burneikienė.

Pavyzdžiui, kaimo vietovėse vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas siekia 14 metų. Žinant, kad Lietuvoje kaime gyvena daug žmonių, tokie skaičiai nedžiugina. Kalbėjo A. Burneikienė.

Ji pripažino, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl moterų ir vyrų lygybės įvairiose srityse neįpareigoja valstybių griežtai laikytis pensinio amžiaus suvienodinimo, tačiau šiuo klausimu buvo ne kartą svarstyta. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas (ETT), nagrinėdamas bylą prieš Graikiją, nurodė, kad šios šalies praktika, kai galioja ne vienodas vyrų ir moterų pensinis amžius, prieštarauja ES teisenai, ir rekomendavo tokį skirtumą panaikinti.

Kadangi pensija traktuojama kaip užmokestis už darbą, skirtingas pensinis amžius esą pažeidžia vienodo užmokesčio principą. Pasak ETT, kiekviena ES narė turi užtikrinti, kad visais darbo užmokesčio aspektais, įskaitant pensiją, vyrai ir moterys būtų traktuojami vienodai.

Kitoje byloje iškėlus klausimą, kodėl negalima vertinti ankstesnio moterų pensinio amžiaus kaip pozityvios diskriminacijos, taip joms atlyginant už vaikų gimdymą ir jų priežiūrą namie, ETT atsakė neigiamai, nes tai nepadeda užtikrinti geresnės moterų padėties darbinėje veikloje.

Moterys nukenčia pirmiausia

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, prasidėjus krizei, vis dažniau sulaukia skundų, kad įvairiose įstaigose ir įmonėse, atleidžiant darbuotojus, moterys dažniau praranda garantijas išlaikyti darbą, nes anksčiau įgyja teisę į pensiją.

Be to, A. Burneikienės teigimu, pensinio amžiaus žmonės prekių ir paslaugų srityje traktuojami kitaip nei jaunesni. Bankai, išperkamosios nuomos bendrovės esą kur kas palankiau žiūri į asmenis, dar nesulaukusius pensinio amžiaus, tad pagal šiuolaikinę sistemą moteris dvejais su puse metų anksčiau atsiduria už borto — patenka į nelabai pageidaujamų klientų sąrašus.

Seimo nario M. Varaškos tikinimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose nustatytas skirtingas pensinis amžius. Jis įžvelgė ir galimą Konstitucijos pažeidimą. Pagrindiniame šalies įstatyme nurodyta: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

Pensiją besivejant

Todėl M. Varaška kartu su frakcijos kolegomis pasiūlė laipsniškai pereiti prie vienodo pensinio amžiaus. Pagal projektą, iki 2011 m. galiotų dabartinis senatvės pensijos amžius, tada jis būtų suvienodintas iki 61 metų, o nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeitų sulaukę 62-ejų. Tad nuo dalies žmonių, kurie jau suplanavo, kada išeis į pensiją, po šio sprendimo, jei jis bus patvirtintas Seime, ji paprasčiausiai paspruks...

Tačiau tuo mūsų bėdos dar nesibaigė — kaip spaudos konferencijoje teigė TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius, kitų valdančiųjų partijų atstovai siūlymą vienodinti pensinį amžių iš esmės vertina palankiai, nesutariama tik dėl amžiaus ribos.

Maža to, tiek konservatorių ir krikščionių demokratų, tiek socialdemokratų atstovai, jo teigimu, siūlė iš karto nustatyti didesnį vienodą pensinį amžių — 64–66 metų, taip sutaupant „Sodros“ lėšų. TPP norėtų, kad pensinio amžiaus riba būtų kuo žemesnė. Esą kai kurių ES šalių gyventojai į pensiją išeina net 66 metų.

Iš darbo – tiesiai į kapines...

Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuo 2000 iki 2007 m. nuosekliai mažėjo nuo 66,8 iki 64,9 metų, moterų — nuo 77,5 iki 77,1 metų. Todėl, anot L. Diniaus, bent jau vyrams nustatyti didesnį pensinį amžių būtų nelogiška. Žinoma, jis nepasakė, kad tai būtų jau nežmoniška — šiuo požiūriu kalbėti ir priimti sprendimus Lietuvoje nepopuliaru.

Nors įstatymo pataisa buvo parengta pridengus ją lygių galimybių šydu, akivaizdu, kad ja bus bandoma spręsti ir kitas problemas — dėl įvairių priežasčių mūsų šalyje mažėjant žmonių, vis mažėja mokesčių mokėtojų ir daugėja pensininkų, tad „Sodros“ lėšų surinkimo problemos — užprogramuotos.

Šis sprendimas galbūt iš dalies ir neilgam laikui išspręstų vienas problemas, tačiau pagimdytų kitas, sakykim, darbo rinkoje — vyresnio amžiaus žmonės dirbs iki nukritimo, o kaip įsidarbins baigęs mokslus jaunimas? Jie jauni, nesusituokę, laisvi — galimas daiktas, kad emigruos ir išsiveš su savimi ir ateities mokesčius, ir bendrojo vidaus produkto dalį, kurią jie sukurtų.

Tokių priemonių galima imtis, kai šalyje — darbo jėgos stygius, kai geresnio ar prastesnio darbo atsiranda visiems norintiesiems. Kitaip yra siaučiant nedarbui, kuris pirmiausia smogia pažeidžiamiausioms grupėms — ir jauniems specialistams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, vis „stumdant“ pensinį amžių, lieka ir be darbo, ir be pensijos...
 

„Savaitė“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min