Kelios galimybių studijos per dešimtmetį nepadėjo apsispręsti, kur turi būti geležinkelio trasa, nenuspręsta, ar bėgiai bus tiesiami nauji, ar rekonstruojami senieji, nežinia, kokia trasa ves ir iki Latvijos sienos, rašo „Verslo žinios“.
Į Varšuvą geriausiu atveju teks bildėti 110 km/h – lėčiau nei dabar važiuoja traukinys Vilnius-Kaunas.
„Tikslai deklaruojami, daromos galimybių studijos, bet realiai niekas nevyko“, – pripažino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškino, kad sunkmetis privertė pakoreguoti ir būsimus geležinkelio planus – statyti naują pylimą, kuris reikalingas greitajam traukiniui, galinčiam važiuoti 180 km/h – per brangu. Todėl veikiausiai teks rekonstruoti senąją vėžę – tačiau ji nebus tinkama greitiesiems traukiniams.
„Vykdant darbus pagal senąjį projektą, būtų reikėję beveik 2 mlrd. litų, o iš Europos institucijų buvo galima tikėtis iki 30 proc. finansavimo. Akivaizdu, kad nei „Lietuvos geležinkeliai“, nei valstybės biudžetas nėra pajėgus“, – kalbėjo E.Masiulis.
Pasak jo, po šiuo metu prancūzų bendrovės atliekamos techninės ekspertizės kovą turėtų paaiškėti, kokie darbai kokiame ruože bus reikalingi. Tuo tarpu Latvija yra pareiškusi, kad užšaldo šio projekto vykdymą.
„Kol kas koncentruojamės į tai, kad europinė vėžė ateitų į Kauną“, – kalbėjo E.Masiulis.
